„Penktadienio rytą į mano namus pasibeldė Kėdainių rajono policininkai ir pranešė siaubingą žinią“, – virpančiu balsu ištarė Pagirių kaime gyvenanti Nijolė Kuliešienė.
Moteris prisipažino beveik praradusi viltį išvysti gyvą 27 metų sūnų Paulių.
„Tikimybė rasti gyvų žmonių lygi nuliui“, – apie purvo nuošliaužos palaidotus tris lietuvius penktadienį Norvegijoje pareiškė gelbėjimo darbams vadovaujantis policijos atstovas Ketilas Lundas.
Kol gelbėtojai su šunimis mindė pažliugusį molį, vyko ir kaltųjų paieškos: įvairių tarnybų pareigūnai bandė aiškintis, kas sukėlė nuošliaužą ir ar buvo galima jos išvengti.
Nelaimė įvyko ketvirtadienio popietę maždaug 40 kilometrų nuo šalies sostinės Oslo.
Kai pradėjo slinkti šlaitas, šeši lietuviai dirbo miške. „Pajutę pavojų visi jie bandė bėgti, bet išsigelbėti pavyko tik trims“, – pasakojo policijos atstovas.
Teigiama, kad tai buvo šlapio molio nuošliauža, kurios plotis – apie 420 metrų, o ilgis – 270 metrų. Kokiame gylyje gali būti žuvusiųjų kūnai, pareigūnai kol kas duomenų neturi.
Po dalį miško palaidojusia purvo nuošliauža nebuvo matyti net traktoriaus, kuriuo tądien dirbo lietuviai.
Gelbėtojai vylėsi, kad darbininkai galėjo būti netoli traktoriaus, todėl jį radus paieškos plotas šiek tiek sumažėtų.
Gelbėtojai klimpsta molyje
Nelaimės dieną nuošliaužos teritoriją gelbėtojai žvalgė iš sraigtasparnio, į pagalbą atsivedė ir tarnybinius šunis.
Vos pradėjus temti paieškas teko nutraukti, nes vaikščioti pažliugusiu moliu pavojinga ir patiems gelbėtojams.
Be to, purvo nuošliauža užvertė ir dalį į nelaimės vietą vedančių kelių.
Paieškos darbai buvo atnaujinti vakar prieš pietus.
Teritoriją apžiūrėję Vandens resursų ir energetikos direkcijos specialistai nustatė: per naktį gruntas nepajudėjo, tačiau vaikščioti šlapiu moliu dar buvo pavojinga.
Minkštą molį kiek sutvirtino jo paviršių sukaustęs šaltis, todėl teritorijoje buvo galima paleisti tarnybinius šunis.
Įspėjo prieš dvejus metus
Gelbėtojų atstovai neatmetė, kad po nuošliauža palaidotų žmonių paieškos gali užtrukti ilgai.
Per tą laiką bus stebimi ir grunto pokyčiai – jei iškils naujų nuošliaužų pavojus, gali tekti evakuoti ir vietos gyventojus.
Kol kas specialistai tokio pavojaus neįžvelgia, tačiau inžinierius Steinas Stokkebas žurnalistams teigė dar prieš porą metų apie nuošliaužų pavojų įspėjęs Siorumo regiono savivaldybę.
„Buvo didelė tikimybė, kad panaši nelaimė įvyks šiemet. Didžiausia nuošliaužų tikimybė yra pavasarį ir rudenį, bet savivaldybė numojo ranka į mano pasiūlymus užpildyti daubas ir taip išvengti nelaimių“, – piktinosi inžinierius.
Svajojo grįžti į Lietuvą
Kukliame bute su motina ir vyresniuoju broliu Žydrūnu Pagiriuose gyvenęs P.Kuliešius į Norvegiją išvyko daugiau nei prieš metus.
Pas Pagirių ūkininkus uždarbiavęs vaikinas gaudavo menką atlyginimą ir svajojo atsistoti ant kojų. Išgirdęs draugų pasiūlymą padirbėti statybose Skandinavijoje, jaunuolis nedvejodamas sutiko.
Į greituosius kreditus įklimpęs vaikinas džiaugėsi uždirbęs 10 kartų didesnę algą nei Lietuvoje.
Tačiau sotesnis kąsnis nenumalšino tėvynės ilgesio: sukaupęs santaupų Paulius ketino grįžti į Lietuvą ir įsikurti Kaune.
P.Kuliešiui per metus pavyko atiduoti visas skolas greitųjų kreditų bendrovėms – jaunuolis skolinosi pinigus telefonui ir kitiems daiktams, tačiau neapskaičiavo savo galimybių.
Linksmas ir paslaugus vaikinas rūpinosi savo artimaisiais, padėdavo kaimynams – žadėjo nepamiršti savo krašto ir išvykęs iš Pagirių.
Savo šeimos P.Kuliešius nebuvo sukūręs ir apie vestuves dar negalvojo – jis neseniai buvo išsiskyręs su drauge.
Paskutinį kartą Paulius su motina bendravo maždaug prieš savaitę – vaikinas buvo gerai nusiteikęs, sakė, jog yra pasiilgęs Lietuvos.
Trims pavyko išsigelbėti
Norvegijoje P.Kuliešius dirbo kartu su keturiais vyrais, kilusiais iš Pagirių, – buvusiu klasės draugu 27 metų Gediminu Aleknavičiumi, 47 metų Dariumi Ščiuku, 37 metų Artūru Miškiniu ir 26 metų Žilvinu Martikoniu.
Šie tvarkingi, į svaigalus nelinkę lietuviai dirbo vienoje brigadoje.
Pastaruoju metu jie statė viešbučius ir kavines Sioreno regione, maždaug 40 kilometrų nuo sostinės Oslo.
Ketvirtadienio popietę pasaulį apskriejo tragedija – P.Kuliešius, A.Miškinis ir D.Ščiukas atsidūrė po milžiniška 420 metrų pločio ir 270 metrų ilgio nuošliauža, o jų draugai G.Aleknavičius ir Ž.Martikonis per stebuklą išsigelbėjo. Gyvas liko ir šeštas brigados narys. Jis nėra kilęs iš Kėdainių rajono.
Kaime nematė prošvaisčių
Vienas pirmųjų į Norvegiją išvyko A.Miškinis.
Jo pėdomis pasekė D.Ščiukas, kuris, mirus žmonai, iš Pagirių buvo išsikėlęs į Kauną, o paskui išvyko į Akmenę.
Norvegijoje ėmė dirbti ir Ž.Martikonis, kurio sesuo iki šiol gyvena Pagiriuose, o motina – gretimame kaime.
Paskutiniai į Norvegiją persikėlė P.Kuliešius ir G.Aleknavičius, abu baigę tą pačią klasę ir likę gerais draugais.
„Visi vaikinai – šaunūs ir darbštūs. Pagiriuose jie nematė jokių perspektyvų – darbo nėra, atlygis menkas.
Mano sūnus kirsdamas mišką gaudavo vos kelis šimtus eurų per mėnesį.
Pastaraisiais metais Pagiriai ir jų apylinkės ėmė dar labiau tuštėti – emigruoja dažniausiai jauni vyrai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Jūratė Aleknavičienė.
Tik per plauką liko gyvas
G.Aleknavičius draugauja su mergina iš Kėdainių krašto, tikisi su ja sukurti šeimą.
Pastarąjį kartą vaikinas su motina bendravo prieš kelias dienas – sakė, kad ilgesys kankina ir jį, o grįžti galės tik sausį.
Ketvirtadienio vakarą G.Aleknavičius susijaudinęs paskambino artimiesiems ir pranešė apie nelaimę.
Šoko ištiktas jaunuolis papasakojo motinai, kad slenkant nuošliaužai jis atsidūrė duobėje ir per plauką liko gyvas.
Sunkesnių sužalojimų J.Aleknavičienės sūnus nepatyrė, bet neaišku, kada jis parvyks į Lietuvą.
Ž.Martikonis patyrė galvos traumą ir Norvegijoje buvo paguldytas į ligoninę.
Kraštas pastaraisiais metais sparčiai nyksta
* Kėdainių rajono Šėtos seniūnijoje ir vienoje didžiausių jos gyvenviečių, Pagiriuose, kasmet mažėja ir darbo vietų, ir gyventojų.
* Dauguma žmonių dirba pas stambesnius ūkininkus, lentpjūvėse, maisto parduotuvėse, užsiima miško kirtimu.
* Prieš keletą metų Pagiriuose veikė kepykla, malūnas, o dar anksčiau – sodininkystės įmonė.
* Šioms įmonėms nutraukus veiklą bedarbių srautai tapo dar didesni, žmonės vis dažniau ėmė dairytis laimės svetimose šalyse.
* Pasak Šėtos seniūno Petro Pupkaus, prieš 17 metų Šėtos seniūnijoje gyveno 2,7 tūkst. žmonių, o dabar jų skaičius sumažėjo iki 2 tūkst.
* Panaši situacija šiuo metu yra ir Pagiriuose: iš 660 gyventojų liko 460.
