Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, pirmadienį apie 9 val. 34 min. gautas pranešimas apie tai, kad Šiaulių r., Meškuičių seniūnijoje, Jurgaičių kaime, Jurgaičių g., dega Kryžių kalnas.
Į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių ugniagesių pajėgos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente lrytas.lt sužinojo, kad į gaisro vietą nusiųstos 5 autocisternos.
Apie 9 val. 59 min. gaisras likviduotas. Pasak gelbėtojų, degė kryžiai 10 kvadratinių metrų plote pačiame Kryžių kalno viršuje.
Žmonės per incidentą nenukentėjo.
Ugnį sutramdė per kelias minutes
Problema, su kuria susidūrė atvykę ugniagesiai, buvo atstumas iki artimiausio vandens šaltinio. Vanduo buvo pompuojamas iš Kulpės upelio, žarną teko atvilkti kelis šimtus metrų.
Gaisrą ir dirbančius ugniagesius stebėjo ir greta esančiame Pranciškonų vienuolyne dirbantys žmonės. Jų teigimu, degė iš vienuolyno matomas kalno šlaitas šiaurės rytų pusėje.
„Apie dešimt kvadratinių metrų“, – kokį plotą apėmusi ugnis, pasakojo darbuotojai.
Į nelaimės vietą atvyko Šiaulių ir Šiaulių rajono policijos vadovai. Įvykis bus tiriamas.
Kaip sakė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacijų vadovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Ašmontas, ugnis buvo suvaldyta greitai, gaisro priežastys nustatinėjamos.
Nors atskubėjus ugniagesiams kryžiai jau degė atvira liepsna, ugnis buvo nuslopinta per kelias minutes.
Į gaisravietę atskubėjo ir dekanas
Sužinojęs apie Kryžių kalne kilusį gaisrą čia atskubėjo ir Šiaulių katedros klebonas dekanas Egidijus Venckus.
„Man apie nelaimę pažįstami pranešė SMS žinute. Tuo metu lankiau ligonį. Žinia sukrėtė. Matydamas mano būseną, pas ligonį mane atvežęs žmogus po to iškart nuvežė į Kryžių kalną. Gaila, kad taip nutiko, tačiau gerai, kad ugniagesiai neleido ugniai išplisti“, – prie nuodėguliai virtusių kryžių sakė E.Venckus.
Nurinkęs nuo tako kryžių liekanas dvasininkas sakė, kad reikės parapijiečius kviesti į talką.
„Manau, kad nuo ugnies nukentėjusius kryžius reikės surinkti ir užkasti, o šioje vietoje bus galima statyti kitus kryžius“, – svarstė klebonas.
Paklaustas, kas, jo nuomone, galėjo sukelti gaisrą, E.Venckus sakė, kad to reikėtų teirautis specialistų.
„Gali būti, kad tai – neatsargaus čia besilankančių turistų elgesio pasekmė. Religinio motyvo neturintiems žmonėms Kryžių kalnas tėra tik turistinis objektas. Teko matyti kaip po Kryžių kalną vaikštinėjantys turistai rūko, spjaudosi“, – sakė E.Venckus.
Gaisrą sukėlė uždegta žvakė?
Šiaulių katedros klebono nuomonei pritarė ir įvykio vietą apžiūrėjęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Mindaugas Saročka.
„Manau, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio. Gal gaisrą sukėlė numesta nuorūką, o gal – čia uždegta žvakutė. Šia versiją patvirtintų gaisro židinyje, netoli apdegusios tujos rasta vaško liekanų ir stiklo šukių – čia galėjo būti padėti stikliniai indeliai su žvakutėmis.
Nors tyčinio padegimo versija dar neatmesta, tačiau ji mažai tikėtina. Jokių talpų, kuriose galėjo būti degaus skysčio, ar jo liekanų gaisravietėje nerasta“, – sakė M.Saročka.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistas sakė, kad gedinti žvakutes Kryžių kalne yra draudžiama: „Tačiau žmonės yra žmonės. Ne visi draudimų paiso, o kiti gal net nepagalvoja, kad taip darydami gali sukelti didelę nelaimę.“
Šiuo metu tiriamos keturios gaisro Kryžių kalne versijos: jis galėjo kilti nuo paliktos uždegtos žvakės, nuo numestos nuorūkos. Neatmetamas padegimas. Taip pat tiriamas ir savaiminis užsidegimas dėl gamtos sąlygų.
Tapo sakralia vieta
Kaip rašoma laisvojoje enciklopedijoje „Wikipedia“, Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu, yra Meškuičių seniūnijoje, Šiaulių rajone.
Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių. Daugiau kaip pusšimtis jų yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.
Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje, gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo.
Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. XX a. pradžioje Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai.
Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti.
Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo Kryžių kalnas vis atgimdavo.
