Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad žinia apie rastą galimai lietuvio kūną jį pasiekė praėjusį savaitgalį.
„Ši skaudi žinia pranešta šeimai, jie turės vykti atpažinti kūno, lauksime ir tyrimo išvadų, kurios padės atskleisti daugiau nelaimės aplinkybių“, – kalbėjo ambasadorius.
Žinia apie rastą jaunuolio kūną gauta iš Altajaus Respublikos policijos šeštadienį.
„Artimųjų kelionė ir kūno atpažinimas – oficiali ir būtina procedūra, ambasada padarys viską, kad šeima kuo greičiau pasiektų Altajų, padėsime gauti humanitarines vizas“, – kalbėjo R.Motuzas.
Lietuvos ambasada šiuo metu laukia ir Altajaus pareigūnų oficialių išvadų dėl lietuvio mirties priežasties.
Nors ant K.Kergės kūno smurto žymių nepastebėta, jo mirties aplinkybės atrodo keistos, nes vieta, kurioje buvo rasti jo daiktai, yra žemiau nei vieta Katūnės upėje, kur vietos gyventojai aptiko lietuvio kūną, todėl jo čia srovė atnešti negalėjo.
K.Kergės kūnas Katūnės upėje buvo rastas rugpjūčio 26 dieną Ongudajaus rajone, netoli Inegenio kaimo.
Kad kūnas tikrai lietuvio, Rusijos žiniasklaidai patvirtino vietos teisėsaugos pareigūnai. K.Kergės palaikai šiuo metu yra išsiųsti ekspertams, kurie turėtų nustatyti tikslią lietuvio mirties priežastį ir laiką.
Artimieji sunerimo po to, kai su Karoliu nepavyko susisiekti 3 savaites. Į keliautojo paieškas įsitraukė ir draugai – jie sužinojo, kad kalnų upėje buvo rasta dingusiojo kuprinė ir pasas, o telefono, piniginės ir kitų daiktų pasigesta.
Savo pastangomis informacijos apie Karolį Kergę draugai ieškojo patys – vos per kelias dienas sužinojo daugiau nei institucijos.
Paskutinį kartą žinių iš K.Kergės sulaukta rugpjūčio 4 dieną.
Vienas autostopu po Mongoliją ir Rusiją keliavęs K.Kergė tądien socialiniame tinklalapyje paskelbė, kad jo dvidešimties dienų kelionė Mongolijoje baigiasi ir dar šiandien jis bandys pasiekti Rusijos Altajaus kalnus.
„Liko apie 80 kilometrų ir sienos formalumai“, - paskutiniame savo įraše rašė jaunas vyras.
Vėliau ryšys su keliautoju nutrūko. Kai jis nepaskambino pats ir neatsiliepė mobiliuoju telefonu, artimieji kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM), susisiekė su Altajaus Respublikos teisėsaugininkais.
Nors URM patvirtino, kad K.Kergė kirto Mongolijos sieną, iš Altajaus K.Kergės draugus pasiekė priešinga informacija, esą lietuvis Rusijos sienos nekirto.
Tik po to, kai K.Kergės pradėta ieškoti per Rusijos socialinius tinklus, sulaukta tikslesnės informacijos. Atsirado žmogus, kuris pareiškė, kad tarp rupjūčio 9 ir 12 dienos panašų į K.Kergę žmogų jis matė netoli Akemsko ežero, kitas prasitarė, kad keliautojo pasas ir kuprinė buvo rasti netoli Mažojo Jalomano kaimo.
Nuo šio kaimo iki K.Kergės radimo vietos yra apie 35 kilometrus einant prieš srovę, todėl tikimybė, kad lietuvis sumąstė išsimaudyti ir nuskendo, yra atmetama.
