Trečiadienio popietę vyko spaudpos konferencija, kurioje buvo pateikta daugiau detalių apie „Regina Seaways“ kelte.
Konferencijoje Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas dėkojp specialiosioms tarnyboms dėl jų operatyvaus darbo incidento metu. Pasak S.Budino, šis incidentas parodė, kad jei ateityje pasikartotų tokia situacija, tarnybos būtų pasiruošusios.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo, pagrindinis prioritetas buvo išgelbėti žmones. Tarnybos budėjo nuo pranešimo gavimo, iki tol, kol iš pririšvartavusio kelto išlipo paskutinis žmogus.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo, gaisro požymiai nebus tiriami. Pačio gaisro židinio tarnybos neapžiūrėjo, pasak jų, atsakingi asmenys nusprendė, kad tam nebuvo jokio poreikio.
Tarnybos negali atsakyti, ar kelte iš tiesų įvyko gaisras, tai galėtų atsakyti tik jo kapitonas.
Gautas pranešimas apie sprogimą
Kaip jau rašė lrytas.lt, antradienį Karinės jūrų pajėgos informavo, kad apie 13 val. 45 min. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, jog Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje kelto „Regina Seaways“ įvyko sprogimas ir keltas užsidegė.
Incidento vieta – apie 110 km nuo Klaipėdos jūrų uosto. Keltas iš Voketijos miesto išplaukė spalio 1 dieną.
Ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos, vėliau Lietuvos Respublikos vyriausybė informavo, kad kelto variklių skyriuje gaisras buvo užgesintas, žmonės incidento metu nenukentėjo
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) apie 17 val. 40 min. radijo ryšiu iš DFDS kelto „Regina Seaways“ gavo pranešimą, kad pavyko užvesti kelto pagrindinį variklį, ir laivas savo eiga juda link Klaipėdos.
Vakare, apie 22 val., incidentą patyręs keltas prisišvartavo Klaipėdos uoste.
Dirbo didžiulės pajėgos
Į įvykio vietą nedelsiant išskrido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“, jis padarė laivo nuotraukas, taip pat vykdyti gelbėjimo operaciją buvo pasiųsti ir Karinių jūrų pajėgų laivai „Šakiai“, „Skalvis“, „Jotvingis“ bei „Žemaitis“. Šie laivai vėliau lydėjo variklius užvedisuį keltą iki Klaipėdos uosto.
Rusija gelbėjimo operacijai taip pat skyrė du laivus, pagalbą suteikti buvo pasirengęs ir šalia incidento rajono buvęs Vokietijos karinis laivas.
Buvo ruošiamasi ir žmonių evakuacijai, tačiau jos neprireikė. Klaipėdoje buvo sušaukta Ekstremalių situacijų komisija, kelto keleivių priėmimui buvo pasiruošusios visos tarnybos – greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, pasienio tarnyba, muitinė.
