Kalbėdamas apie orlaivio būklę, L.Liekis nešykštėjo gerų žodžių.
Pašnekovo tvirtinimu, anksčiau dėl jos nebuvo kilę jokių problemų: atliktas techninis aptarnavimas, dokumentai – tvarkingi.
Tačiau tik tyrimo metu paaiškės, kas lėmė tragediją ore – gedimas, įvykęs dėl techninės būklės, piloto klaida ar kuri nors kita priežastis.
„Parašiutas neišsiskleidė – galbūt todėl, kad orlaivio aukštis buvo pernelyg žemas. Šiuo metu nustatinėjama, ar avarija įvyko dėl gedimo.
Techninė ekspertizė gali užtrukti maždaug mėnesį“, – portalui lrytas.lt pasakojo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.
Tragedijos laikas, nurodytas policijos suvestinėse, atskleidžia ir retą skaičių sutapimą – 8-tas mėnuo, 8 diena, 8 valanda vakaro, 8 minutės.
Žuvo tituluotas pilotas
Pirmadienio vakarą maždaug iš 300–400 metrų aukščio ties Armaniškių kaimu nukritus ir užsidegus ultralengvajam čekų gamybos lėktuvui „Bristell“, žuvo žinomas pilotas, instruktorius, respublikinio akrobatinio skraidymo varžybų „B“ kategorijos taurės laimėtojas Vladimiras Nikonovas ir kartu su juo skridęs, taip pat ultralengvųjų orlaivių piloto licenciją turėjęs Artūras Šimkus. Jie abu gyveno Kaune.
71 metų V.Nikonovas ir 37 metų A.Šimkus nebuvo asociacijos „Pilotai.lt“ nariai. Portalo lrytas.lt paklaustas, kokia forma jiedu pirmadienį privačiai naudojosi lėktuvu, L.Liekis portalui atsakė: „Nuoma“.
Nelaimės priežastis kol kas gaubia migla, kurią išsklaidyti teisėsaugai padės aviacijos specialistai – ekspertų grupė pareigūnams pateiks savo išvadas. Konkretesnių žinių tikimasi sulaukti jau šios savaitės pabaigoje.
Kirto baisi lemtis
2021 metais pagamintas „Bristell“ su dviem lakūnais iš Kaune, Aleksoto rajone esančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pirmadienį pakilo apie 19 valandą.
Pasak L.Liekio, tai nebuvo nei treniruotė, nei mokymai ar pasirengimas egzaminui – pilotai galėjo tiesiog nuspręsti tokiu būdu praleisti savo laisvalaikį.
Skrydis turėjo trukti maždaug valandą, tačiau pilotams kirto baisi lemtis – nevaldomu tapęs orlaivis šiek tiek po 20 valandos ėmė kristi žemyn. Tai įvyko už 10 kilometrų nuo pakilimo vietos, Alšėnų seniūnijoje.
Abiejų lakūnų iš Kauno kūnai taip smarkiai apdegę, kad neįmanoma įžiūrėti jų veido bruožų – nors turima informacija leidžia spręsti apie žuvusiųjų asmenybes, formaliai jas patvirtinti dar turės DNR tyrimas.
„Labai skaudu dėl to, kas atsitiko – negaliu net apsakyti žodžiais“, – apie vakar įvykusią tragediją ištarė L.Liekis.
Nespėjo nieko pasakyti?
Maždaug 300 kilogramų svėręs dvivietis lėktuvas buvo aptiktas liepsnojantis laukuose, netoli kelio „Via Baltica“.
Kas pilotavo lėktuvą prieš pat nelaimę – V.Nikonovas ar A.Šimkus – kol kas neaišku.
Jie abu turėjo galimybę tai daryti, pakeisdami vienas kitą.
Skrydžio metu iš jų radijo ryšiu nebuvo gauta pranešimų apie įvykusį gedimą.
Tragedija, manoma, įvyko labai staigiai, tad jeigu ir būta gedimo, pilotai nespėjo apie jį informuoti.
Galėjo skristi labai lėtai
V.Nikonovas turėjo didžiulę pilotavimo patirtį – anksčiau jis dalyvaudavo akrobatinio skraidymo varžybose, o pastaruoju metu skraidė ultralengvaisiais lėktuvais. Jis turėjo ir galiojančią instruktoriaus licenciją.
A.Šimkus taip pat buvo licencijuotas ultralengvųjų orlaivių pilotas, turėjęs gerokai mažesnę nei V.Nikonovas, apie 70 valandų trukmės savarankiškų skrydžių patirtį.
„Lėktuvėlis galėjo „įvirsti“ į suktuką (lėktuvo sukimasis aplink išilginę ašį krintant – Red.) – tai atsitinka, skrendant labai mažu greičiu. Yra duomenų, orlaivis krito suktuku, padarė dvi vijas ir rėžėsi į žemę, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Kauno aeroklubo, kuriam priklausė ir V.Nikonovas, direktorius Algimantas Žentelis.
Ultralengvaisiais lėktuvais suktukai, kaip akrobatinės figūros, nėra atliekami.
Juolab, tai būtų itin pavojinga, esant vos kelių šimtų metrų aukštyje.
Kaip „Bristell“ galėjo atsidurti suktuko padėtyje, išlieka mįsle, kurią mėgins perkrimsti aviacijos specialistai.
Lėktuvas suktuko padėtyje galėjo atsidurti dėl piloto klaidos valdant orlaivį – pavyzdžiui, pasirinkus pernelyg mažą greitį.
Tačiau neatmetama, kad tragedija įvyko ir dėl techninio gedimo.
„Suktukas – baisus dalykas“
„V.Nikonovas skraidė daug metų – pažinojau jį asmeniškai. Buvo labai draugiškas, paslaugus, noriai padėdavo mažesnę patirtį turintiems pilotams“, – pasakojo Kauno aeroklubo narys Sergejus Lemziakovas.
S.Lemziakovas žinojo apie „Bristell“ lėktuvą dar iki tragedijos – pats juo neskraidė, tačiau negirdėjo, kad anksčiau jis būtų kėlęs kokių nors rūpesčių dėl savo techninės būklės.
„Sunku pasakyti, dėl ko įvyko tragiška lėktuvo avarija.
Žmonės matė, kad orlaivis pateko į suktuką. O patekti į jį galima įvairiais būdais.
Aviacijoje tai – labai baisus dalykas“, – kalbėjo S.Lemziakovas.
Lėktuvą lydi įdomūs sutapimai
Sudužęs apynaujis lėktuvas priklausė bendrovei „Laikas skristi“, kurios direktoraus pareigas eina L.Liekis – tas pats asmuo vadovauja ir asociacijai „Pilotai.lt“, rengiančiai ultralengvųjų orlaivių pilotus.
„Laikas skristi“ nuomodavo lėktuvą „Bristell“ ir asociacijai „Pilotai.lt.
Pasak L.Liekio, nelaimės vakarą lėktuvu abu pilotai lėktuvu naudojosi, jį išsinuomoję.
Bendraudamas su portalu lrytas.lt, L.Liekis apie orlaivio techninę būklę atsiliepė teigiamai.
„Lėktuvo dokumentai tvarkingi, atliktas techninis aptarnavimas. Techninė būklė anksčiau niekada nekėlė problemų.
Čia yra itin smarkiai padidintos rizikos – mes labai atidžiai žiūrime į tokius orlaivius, niekada patys jų netvarkome, samdome tik pačias geriausias įmones, kurios pagal taisykles atlieka visus reikalingus aptarnavimus“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak L.Liekio, vaizdo medžiagą turintys ekspertai nustatys, kas sukėlė tragediją: „Skraidant šiuo ultralengvuoju lėktuvu suktukai yra uždrausti, ypač tokiame aukštyje. Nebent buvo padaryta pilotavimo klaida.
Klausimas, ar galėjo įvykti techninis gedimas – įranga yra tikrai patikima.
Ką darė pilotai, kokias greičiais jie skrido, pamatysime artimoje ateityje. Galbūt kažką žinosime jau šios savaitės pabaigoje“, – svarstė L.Liekis.
