Trečiadienį apie 6 val. ryto Vilkaviškio ugniagesiai gelbėtojai gavo greitosios pagalbos medikų prašymą pasiekti ligonę Būčiūnų kaime.
„Ant rogių sudėjome medikų įrangą ir tempėme per laukus iki sodybos. Medikai brido per pusnis. Vietomis, sakė, sniego buvo iki pažasčių, – pasakojo ugniagesiai gelbėtojai. – Medikai apžiūrėjo ligonę, į gydymo įstaigą jos vežti nereikėjo. Būtume guldę ant rogių. Medikus partempėme iki jų automobilio“.
Naktį į ketvirtadienį, apie 2 val. 30 min., Vilkaviškio rajono ugniagesiai buvo iškviesti į Ančlaukio kaimą.
Vienkiemyje liepsnojo gyvenamasis namas. Jame šeimininkai nuolat negyvena, atvažiuoja kas kelias dienas.
Išvakarėse šeimininkas kaip tik lankėsi vienkiemyje, kūreno krosnį. Spėjama, jog nuo jos ir įsižiebė gaisras.
„Nuo kelio Pajevonys – Vištytis iki to vienkiemio – maždaug 700 metrų pusmetrio gylio pusnių.
Į gaisravietę iš Vilkaviškio vyko trys autocisternos. Dvi įklimpo, trečia neberizikavo važiuoti.
Išsikvietėme pastiprinimą iš Kybartų. Jų ugniagesių komanda turi seną padidinto pravažumo autocisterną ZIL. Ji per pusnis prasimušė iki gaisravietės.
Į pagalbą atėjo ir vietos ūkininkas. Jis traktoriumi prastumdė sniegą iki gaisravietės, ištraukė įklimpusias autocisternas.
Gerai, kad tą naktį nebuvo vėjo, nes šalia degančio namo yra ūkiniai pastatai, kuriuose, sakė, buvo galvijų.
Problemų buvo ir dėl vandens. Ančlaukyje yra vandens telkinys, bet prie jo privažiuoti neįmanoma, nes didžiulės pusnys, o žemė dar neįšalusi.
Vandens važiavome į maždaug už 13 kilometrų esantį Virbalio miestelį“, – pasakojo ugniagesiai.
Į klausimą, kaip ugniagesiai jaučiasi, matydami liepsnojantį pastatą, tačiau negalėdami jo pasiekti, vienas gelbėtojas neslėpė kartėlio: „Kaip gali jaustis? Gaisras vos ne ranka pasiekimas, bet neturi įrangos“.
Kai visi ugniagesių ekipažai Ančlaukio vienkiemyje galop pasiekė gaisravietę, apmūryto medinio namo stogas jau buvo sukritęs, vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai sudegę.
Nuo liepsnų buvo apsaugoti prie pat gaisravietės stovintys trys ūkiniai pastatai.
