Sausio mėnesį šiemet gaisruose žuvo 7 žmonės, vasario – 17, o kovo mėnesį aukų gaisruose pavyko išvengti. Remiantis dvidešimt vienerių metų gaisrų statistikos duomenimis, aukų gaisruose dar pavyko išvengti ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį.
Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po du gyventojus, o 20 gaisrų pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 8 žmonės (33 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 16 (67 proc.). Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 3 – Vilniaus mieste), 5 – Kauno apskrityje (iš jų 3 – Kauno mieste), 5 – Panevėžio apskrityje (iš jų 3 – Biržų rajone), 3 – Klaipėdos apskrityje, 2 – Alytaus apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo ketvirtadienį (6 gyventojai), nuo 10-os iki 21-os mėnesio dienos, t. y. mėnesio viduryje (gaisruose žuvo 11 žmonių), tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 19 gyventojų). Gaisruose žuvo 14 vyrų ir 9 moterys, o 1 asmens tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 67 metai.
Susiję straipsniai
Septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 5 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 32 gyventojus, 196 pastatus, 23 transporto priemones, 120 gyvūnų.
Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 761 gaisras, t. y. 29,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 21 gyventojas (iš jų 17 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 567 gaisrai, iš jų 338 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 188 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,4 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 80 gaisrų), pirtys (24), garažai (20), 194 gaisrai kilo transporto priemonėse (7,6 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 100 lengvųjų automobilių. 23 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).
761 gaisras kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 29,8 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 440 ha atvirųjų teritorijų. 63 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 314 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 105, Alytaus – 60, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose kilo 1265 gaisrai (50 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1285 (50 proc.). Ugnis sunaikino 38 pastatus, 65 transporto priemones, 195 gyvūnus, 546 kv. m gyvenamojo ploto, o 876 kv. m šio ploto buvo sugadinti.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (16,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 65 padegimai (2,5 proc.), o 276 gaisrų (10,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 3171 gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 3119 gelbėjimo darbų, šiemet jų skaičius išaugo 1,7 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1075 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 319 darbų – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 1262 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 816 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 384 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 28 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 9 žuvusiuosius.
127 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 24 skenduolius (iš jų 18 vyrų) bei išgelbėjo 8 gyventojus. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.
131 kartą ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 138 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 20 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 66 gyventojus, iš jų 9 vaikus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad remiantis 5-erių metų gaisrų statistikos duomenimis, balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 517 gaisrų, išdeginančių daugiau kaip 250 ha atvirųjų teritorijų. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.