2020–2024 m. gaisrų statistikos duomenimis, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5 392 gaisrai, kuriuose žūsta 52 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų kilo 0,8 proc. daugiau, tačiau žuvo 11 gyventojų, arba 21,2 proc., mažiau.
Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį – 4. Miestuose žuvo 13 žmonių (32 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (68 proc.), t.y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2 kartus daugiau žmonių nei miestuose.
Septyniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 5 – Vilniaus rajone, 4 – Vilniaus mieste), po 6 – Kauno (iš jų 3 – Kauno mieste) ir Panevėžio (iš jų 3 – Biržų rajone) apskrityse, po 4 – Alytaus ir Klaipėdos apskrityse, 3 – Šiaulių apskrityje, 1 – Utenos apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (9 gyventojai), mėnesio viduryje, t.y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 17 žmonių, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 25 žmonės). Gaisruose žuvo 25 vyrai ir 13 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 67 metai.
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 2 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 62 gyventojus, 378 pastatus, 71 transporto priemonę, 177 gyvūnus.
Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 261 gaisras, t.y. 23,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 34 gyventojai (iš jų 26 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 891 gaisras, iš jų 444 gaisrai, arba 50 proc., – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 408 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 166 gaisrai), pirtys (84), garažai (33). 490 gaisrų kilo transporto priemonėse (9,0 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 231 lengvąjį automobilį. 62 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc. visų gaisrų). Šiemet kilo 18 gaisrų įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas.
1 780 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t.y. 32,7 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 830 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 64 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Vilniaus apskrityje užgesinta 744 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 267, Alytaus – 151, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose kilo 2 673 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 764 (51 proc.). Ugnis sunaikino 94 pastatus, 142 transporto priemones, 229 gyvūnus, 1 287 kv. m gyvenamojo ploto, o 2 392 kv. m šio ploto buvo sugadinti.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,1 proc.). Be to, įregistruoti 142 padegimai (2,6 proc.), o 558 gaisrų (10,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 8 326 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 10 029 gelbėjimo darbai, šiemet jų 16,9 proc. mažiau.
Ugniagesiai gelbėtojai 3 112 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 185 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 2 562 techninės pagalbos darbai, t.y. šiemet šių darbų poreikis sumažėjo perpus.
2 922 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 826 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 051 kartą jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 82 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 19 žuvusiųjų.
263 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 67 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 30 gyventojų, iš jų 1 nepilnametį. Pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 74 skenduolius, t.y. šiemet nuskendusiųjų 9,5 proc. mažiau.
Birželio–liepos mėnesiais iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 23 skenduolius, arba 34 proc. nuskendusių žmonių. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (16), Šiaulių (10) ir Kauno (9) apskrityse. Vyrai sudaro 73 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 50 metų.
406 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 439 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 42 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 182 gyventojus, iš jų 22 vaikus.
Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 48 skenduolius, iš jų 10 – rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.
Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.