Gaisrų skaičius išaugo, žuvusiųjų gaisruose – sumažėjo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7376 gaisrai, kuriuose žuvo 62 žmonės, o 136 gyventojai patyrė traumų.
Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 7018 gaisrų, o gaisruose žuvo 74 žmonės, gaisrų šiemet kilo 5,1 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų – 16,2 proc. mažiau.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 86 gyventojus, iš jų 1 vaiką, 499 pastatus, 92 transporto priemones, 1376 gyvūnus.
Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį – 8. Miestuose žuvo 18 žmonių (29 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 44 (71 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei miestuose.
Dvidešimt du gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 8 – Vilniaus rajone, 5 – Vilniaus mieste), 8 – Panevėžio apskrityje (iš jų po 3 – Biržų ir Panevėžio rajonuose), po 7 – Kauno (iš jų 4 – Kauno mieste) ir Alytaus apskrityse, po 6 – Klaipėdos (iš jų 3 – Klaipėdos rajone) ir Šiaulių apskrityse, 4 – Utenos apskrityje, po 1 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (13 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 29 gyventojai, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 5 val. ryto (žuvo 35 žmonės, arba 56 proc.). Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 19 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Dvidešimt gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 11 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl eismo įvykio padarinių, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
2020–2024 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 11 mėnesių laikotarpį šalyje vidutiniškai kyla 7582 gaisrai, kuriuose žūsta 73 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų (– 2,7 proc.) ir juose žuvusiųjų (-15,1 proc.) mažiau.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu skaudžių nelaimių padaugėja. Pernai gruodžio mėnesį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 277 gaisrai, kuriuose žuvo 11 žmonių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per 11 šių metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1752 gaisrai, t. y. 23,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 52 gyventojai (iš jų 39 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1831 gaisras ir juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų sumažėjo 4,3 proc., o juose žuvusių – 16,1 proc.
Individualiuose gyvenamuosiuose namuose šiemet kilo 1217 gaisrų, iš jų 786, arba 65 proc., – kaimiškose vietovėse. Dėl individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose užsidegusių suodžių kilo 574 gaisrai.
594 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,1 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 236 gaisrai), pirtys (122), garažai (46). Transporto priemonėse kilo 783 gaisrai (10,6 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 359 lengvuosius automobilius. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 88 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).
2188 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 29,7 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 900 ha atvirųjų teritorijų. Pernai per tą patį laikotarpį atvirosiose teritorijose buvo užgesinti 1742 gaisrai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo 25,6 proc.
Kaimiškose vietovėse šiemet kilo 63 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 865 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 389, Alytaus – 169, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose kilo 3643 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3733 (51 proc.). Ugnis sunaikino 131 pastatą, 226 transporto priemones, 316 gyvūnų, 1706 kv. m gyvenamojo ploto, o 3594 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,0 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Be to, įregistruota 210 padegimų (2,8 proc.), o 779 gaisrų (10,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per 11 mėnesių atlikta beveik 13 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 12967 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 15005 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis sumažėjo 13,5 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 4753 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1742 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per tą patį laikotarpį techninės pagalbos darbų buvo atlikta 1,8 karto daugiau (3230 darbų). 4598 kartus ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1393 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1769 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 147 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 38 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko 361 kartą dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 99 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 40 gyventojų, iš jų 1 nepilnametį.
Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 115 skenduolių, t. y. šiemet nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 14 proc. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (19), Kauno (15) ir Šiaulių (13) apskrityse. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 73 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 53 metai.
602 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 678 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 62 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 285 gyventojus, iš jų 27 vaikus.