Savo žiniomis ir praktiniais pastebėjimais su Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiais gelbėtojais pasidalijo Šalčininkų rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Albertas Daugirdas.
Mokymų metu daugiausia dėmesio skirta tam, su kuo ugniagesiai gelbėtojai gali susidurti pirmieji atvykę į įvykio vietą – nuo įtartinų, galimai sprogstamųjų daiktų iki įvairių rūšių minų ir kitų konvencinių sprogmenų.
Patirtis, kuri gali būti svarbi ekstremaliojoje situacijoje
A. Daugirdas – atsargos majoras, Lietuvos kariuomenėje tarnavęs du dešimtmečius. Per tarnybos metus jis sukaupė didelę praktinę patirtį, o jo profesiniame kelyje buvo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio iššūkių bei Aukščiausiosios Tarybos gynėjo patirtis, karinė misija Afganistane.
Grunto kasimas virto planu „Skydas“: Radviliškyje aptiko tūkstančius sprogmenų
„Tokie mokymai nėra skirti tam, kad ugniagesys taptų išminuotoju. Priešingai – svarbiausia žinoti, kada sustoti, kaip atpažinti pavojų, apsaugoti save, kolegas ir žmones bei perduoti informaciją specialistams“, – tokia pagrindinė mokymų mintis lydėjo visą keturių dienų mokymų ciklą.
Mokymų metu buvo pristatyti įvairūs sprogmenys ir jų pavyzdžiai.
Susiję straipsniai
Dalis jų – ne tik nuo pasaulinių karų laikų likę pavyzdžiai. Kai kurie mokymuose demonstruoti sprogmenų pavyzdžiai buvo pargabenti ir iš karo Ukrainoje, todėl dalyviai galėjo susipažinti su šiuolaikinių konfliktų realijomis bei tuo, su kokiais pavojais šiandien gali susidurti pirmieji į įvykio vietą atvykstantys gelbėtojai.
Svarbiausia – atpažinti pavojų ir tinkamai reaguoti
A. Daugirdas išsamiai aptarė skirtingų sprogmenų ypatybes, jų keliamus pavojus ir galimus veikimo principus. Buvo aiškinamasi, kas konkrečiais atvejais gali inicijuoti sprogimą, kokie veiksniai gali padidinti pavojų ir kodėl net iš pirmo žvilgsnio neaktyvus ar senas daiktas negali būti laikomas nepavojingu.
Ypač daug dėmesio buvo skirta ugniagesių veiksmams pirmosiomis minutėmis, kai į įvykio vietą atvykstama dar neturint visos informacijos. Aptarti saugūs atstumai, teritorijos kontrolė, žmonių pašalinimas iš pavojingos zonos, informacijos perdavimas specialistams ir kiti svarbūs saugos reikalavimai.
Mokymuose ne kartą pabrėžta pagrindinė taisyklė – aptikus įtartiną objektą jo negalima liesti, judinti, ardyti ar kitaip bandyti patikrinti. Pirmiausia būtina įvertinti situaciją, užtikrinti saugumą ir iškviesti kompetentingus specialistus.
Ugniagesiams tai ypač aktualu todėl, kad jų darbas susijęs su labai įvairiomis situacijomis. Įprastas iškvietimas gali netikėtai tapti situacija, kurioje kyla ne tik gaisro, griūties ar kitų pavojų, bet ir sprogimo grėsmė.
Patirtis iš karo Ukrainoje – ne tik istorijos vadovėliuose
Mokymų metu buvo kalbama ir apie tai, kaip pasikeitė pavojų pobūdis šiuolaikiniuose konfliktuose. Ukrainos karo patirtis rodo, kad ugniagesiai gelbėtojai neretai dirba aplinkoje, kurioje net ir po pirminio įvykio gali išlikti sprogmenų ar kitų pavojingų objektų.
Būtent todėl mokymuose buvo siekiama ne tik supažindinti su konkrečiais sprogmenų pavyzdžiais, bet ir formuoti teisingą elgesio modelį – pastebėti, įvertinti, atsitraukti, apsaugoti kitus ir perduoti informaciją specialistams.
Savo praktine patirtimi dalijosi ne tik karys. Ugniagesiai taip pat pasakojo apie situacijas, su kuriomis yra susidūrę savo darbo metu, aptarė realius atvejus ir diskutavo, kaip tokiose situacijose svarbu veikti ramiai, apgalvotai ir laikantis nustatytų saugumo principų.
Idėja kilo iš bendrų diskusijų
Keturių dienų mokymai tapo galimybe ne tik įgyti naujų žinių, bet ir sustiprinti skirtingų tarnybų bendradarbiavimą. Karių ir ugniagesių pasidalijimas patirtimi leido į situaciją pažvelgti iš abiejų pusių – nuo to, ką mato ir su kuo susiduria pirmasis į įvykio vietą atvykęs gelbėtojas, iki specialistų, turinčių patirties dirbant su sprogmenimis.
Tokie mokymai primena, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms prasideda dar iki joms įvykstant.
Žinios, praktinė patirtis ir gebėjimas tinkamai atpažinti pavojų gali tapti svarbiausia saugumo priemone tada, kai sprendimus tenka priimti greitai ir atsakingai.