Tuo metu nuo kito pirmadienio sudaryta galimybė į mokyklas sugrįžti 5-11 klasių moksleiviams kelia galvos skausmą didžiųjų savivaldybių atstovams – norėdami užtikrinti pakankamus testavimo pajėgumus mokiniams, turėtų paaukoti paslaugas kitoms visuomenės grupėms.
Nerealūs reikalavimai
Nuo pirmadienio, gegužės 3 dienos į mokyklų suolus grįžta baigiamosios klasės moksleiviai.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje mokosi beveik 200 dvyliktokų, tačiau mokyklos direktorė Jolanta Knyvienė įsitikinusi, kad ne visus saugumo reikalavimus pavyks įgyvendinti.
„Didelėse gimnazijose, kaip pas mus, turime šešias paraleles klases, 180 vaikų – patalpos nėra didelės, taip kad atstumų nerealu yra laikytis. Nerealu“, – pabrėžė gimnazijos direktorė.
Ramiau gimnazija grįžtančius mokinius sutinka dėl to, kad pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę gavo daugiau nei trys penktadaliai abiturientų.
„Mūsų laidos yra gana neblogi rezultatai – virš 70 proc. jau pasiskiepiję, žinoma, tik viena vakcinos doze. Apie 15 proc. skiepytis nesutinka. Yra dalis persirgusių COVID-19 ir turinčių antikūnų, todėl dėl skiepų padėtis nėra bloga“, – teigė J.Knyvienė.
Tiesa, abiturientams grįžtant į klases, skirtingai nei dabar pradinukams, nereikės testuotis.
Būtent dėl testavimo praėjusį pirmadienį Kaune protestavo apie 150 tėvų – jie nepatenkinti reikalavimu į mokyklas grįžtantiems vaikams testuotis kaupinių metodu. Testuotis atsisakančių šeimų mokiniai toliau turi mokytis nuotoliniu būdu.
Pasak protesto dalyvių, testavimas pažeidžia teises, nes atsisakantys testuotis į ugdymo įstaigas grįžti negali.
Bėdos dėl testų
Gegužės 10 dieną į klases galėtų grįžti ir 5-11 klasių mokiniai. Tam, kad klasėse vėl galėtų dirbti, jiems teks testuotis.
Ar mokyklas atverti, turės nuspręsti savivaldybės, tačiau kai kurie merai jau dabar kalba, kad galimybės testuoti dar daugiau mokinių yra itin ribotos, todėl greičiausiai teks ir toliau mokytis nuotoliniu būdu.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigė, jog savivaldybė neturi pajėgumų testuoti visus norinčius 5-11 mokinius.
„Mes nesame pasiruošę. Manau, visa Lietuva nėra pasiruošusi, nes šimtai tūkstančių vaikų per visą Lietuvą turės būti testuojami, tad jei viską darysime pagal įstatymo raidę, turėsime stabdyti tam tikrą sveikatos įstaigų veiklą, ir visą sveikatos įstaigų veiklą perkelti į švietimą“, – įvardijo Alytaus meras.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad didesnėms testavimo apimtims užtikrinti reikėtų ir daugiau žmogiškųjų resursų.
„Ar tai kaupinių testai, ar greitieji antigenų testai – jie reikalauja papildomų ir rimtų žmogiškųjų resursų, kurie ir šiomis dienomis jau dirba beveik maksimaliomis apimtimis“, – įvertino Klaipėdos meras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad dauguma savivaldybių išsakė norą grįžti į mišrų ugdymą, tačiau didieji Lietuvos miestai tam galimybių neturi.
„Tos savivaldybės, kurios tuo metu labai aiškiai išsakė, kad jos negalėtų sugrąžinti 5-11 klasių į mišrų ugdymą, buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės – didieji miestai. (...) Jie tikrai aiškiai pasakė, kad neturi tokių pajėgumų“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Ministrė nurodė, kad pamokos lauke gali vykti ir netestuojant moksleivių.
O kai prasidės naujieji mokslo metai rudenį? J.Šiugždinienė užsiminė apie dėmesį vaikų emocinei sveikatai, taip pat apie pokyčius aprūpinant mokyklas.
„Teikiame prašymą Finansų ministerijai finansuoti hibridinių klasių steigimą mokyklose, ir pačių savivaldybių taip pat prašome prisidėti įrengiant galimybę hibridėms klasėms.
Taip pat dėl oro ventiliavimo sistemų, kas yra labai svarbu, nes tai gali padėti užtikrinti vėdinimą ir taip išvengti viruso“, – sakė ministrė.
