„Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Tai – galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.
„Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak parlamentaro, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.
„Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak NSGK pirmininko, pilietinių pagrindų programa dėstoma privalomai 9-11 klasių mokiniams, šalia to yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo ministerijai pasiūlyta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti.
L. Kasčiūnas tvirtina, kad pastarąją programą pasirinkti kol kas galima tik 38 bendrojo lavinimo mokyklose iš daugiau nei 1 tūkst.
