Geografijos mokytojas M.Karanauskas dirba dviejose sostinės mokyklose – Vilniaus Balsių progimnazijoje jis moko 6, 7 ir 8 klasių moksleivius, o privačioje mokykloje dirba su 6, 7 ir 9 klasėmis.
Paprašytas apibūdinti šiuos mokslo metus, mokytojas portalui lrytas.lt sakė galintis juos vadinti laukimo metais.
„Laukėme, kada galėsime visi sugrįžti į mokyklas, kada pagerės situacija, bet dabar panašu, kad tikimybė, jog grįš visi, yra labai labai maža“, – svarstė jis.
Randa būdų ir sukčiauti, ir neprisijungti
Problema, kurią nuotolinis mokymasis itin apnuogino – moksleivių nesąžiningumas bei sukčiavimas. Pedagogas pasakoja, jog, mokantis namuose, neišvengiamai atsiranda kur kas daugiau galimybių ir nusirašinėti, dėl to sunkumų kyla ir patiems mokytojams.
„Aš pats visą laiką apeliuoju į mokinių sąžiningumą ir pabrėžiu, kad jais pasitikiu. Viliuosi, kad jų šeimose yra puoselėjama sąžiningumo vertybė, tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai mokiniai tiesiog nusirašinėja.
Kartais tai labai lengva atskirti, nes atsakymai tiesiog yra nukopijuojami iš interneto ir viskas būna pateikta detaliai ir išsamiai, o kai kurių dalykų aš net nebūnu jų mokęs.
Vis tik pakankamai sudėtinga „prigauti“ mokinius ir pasakyti, kad jie nusirašė, nes būtų labai gaila, jei suklystum ir apkaltintum vaiką be reikalo“, – svarstė M.Karanauskas.
Jis prisiminė ir asmeninį pavyzdį, kai dėl galimo sukčiavimo tikimybės svarbų atsiskaitymą teko tiesiog nukelti.
„Kadangi esu geografijos mokytojas, vaikams reikėjo išmokti Europos valstybių sostines. Ir aš nežinau, kokį atsiskaitymo būdą jiems parinkti, kad jie nenusirašytų. Jei prašysi, kad jie niekur nežiūrėtų, tai jie gali tiesiog prieš kamerą pasikabinti sąrašą – tų būdų yra pačių įvairiausių.
Aš pats vaikams pasakiau, kad, jeigu atsiras galimybė bent trumpam dalyvauti realiose pamokose arba pamokose lauke, tuo metu ir įvyks atsiskaitymas.
Vis tik neįmanoma palikti mokinių be jokių atsiskaitymų – tiesiog mokytojams reikia pasitelkti kūrybiškumą ir sugalvoti kuo įdomesnių atsiskaitymo formų. Nors tai irgi galioja ne viskam – matematikoje nelabai ką sukursi, turi spręsti uždavinius“, – teigė M.Karanauskas.
Mokytojas pastebi, kad nuotolinis ugdymas gali suformuoti klaidingą nuomonę, jog moksleivių pažymiai mokantis iš namų pagerėjo. Tačiau, pasak jo, tikrieji rezultatai pasimatys tik po karantino.
„Mokinių rezultatai tikrai suprastėjo, o pažymiai kaip tik yra didesni. Aš manau, kad kitais mokslo metais gali būti labai labai didelis smukimas. Reikia pripažinti, kad yra labai daug dalykų, kurių nuotoliniu būdu išmokti nepavyksta, tai tas vis tiek turės įvykti. Kitais metais reikės mokytis ne tik naują programą, bet ir tai, ko vaikai nespėjo išmokti dabar“, – aiškino jis.
Mokantis namuose tapo kur kas paprasčiau ir „pabėgti“ iš pamokų arba prie jų iš viso neprisijungti. M.Karanauskas pažymi, jog čia yra svarbus ir mokyklos įsitraukimas bei aiškių taisyklių suformavimas.
„Mokyklų, kuriose dirbu, pozicija yra tokia, kad visi mokiniai pamokose privalo dalyvauti su įjungtomis kameromis. Jei mokinys dalyvauja su išjungta kamera ir neatsiliepia į nei vieną klausimą, kuris yra pateiktas, mes įrašome n raidę.
Visi mokytojai labai tvarkingai tokios pozicijos laikosi, todėl mums pavyksta užtikrinti, kad absoliuti dauguma vaikų pamokose dalyvauja. Tačiau taip yra tikrai ne visose mokyklose“, – pastebi pedagogas.
Abejoja, ar hibridinis mokymas pasiteisintų
Pasak M.Karanausko, per metus susiformavo ir dar vienas iššūkis – mokantis nuotoliniu būdu tapo daug sudėtingiau dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių ar dėmesio sutrikimų. Taip pat stipriai išryškėjo ir paauglių psichologinės problemos.
„Kartais atrodo, kad tie vaikai yra labiau primirštami mokytojų. Nors mokykla gali suteikti galimybę tokiems vaikams grįžti į klases, bet tai yra vienas iš didesnių iššūkių. Taip pat padaugėjo mokinių, kurių emocinė būklė yra pablogėjusi, o kai kurių – net labai ryškiai. Psichologai šiuo metu yra labai apkrauti.
Kai kurie vaikai dėl suprastėjusios psichologinės būsenos nebegali tiek daug jėgų skirti mokslams, tada reikia bendradarbiauti ir su tėvais. Jei pavyksta bendradarbiauti sėkmingai, tada galima pagerinti situaciją, bet taip būna ne visada“, – aiškino mokytojas.
Pasak jo, pedagogai pastebėjo ir labai stipriai sumažėjusią mokinių motyvaciją, padidėjusį abejingumą.
„Tai kelia mums susirūpinimą. Kai kurie mokytojai pastebi, jog tam padėtų net ir kelios pamokos lauko erdvėse.
Vilniaus savivaldybė apklausė tėvus, kokia yra jų nuomonė dėl grįžimo į mokyklą, bet bėda ta, kad mokytojų niekas to nepaklausė“, – kalbėjo M.Karanauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė neseniai pareiškė, kad jau kitais mokslo metais vaikai galėtų mokytis ir hibridiniu būdu, kai dalis mokinių lieka namuose, o dalis dirba klasėse. Tačiau, M.Karanausko teigimu, tai nėra pats geriausias sprendimas.
„Kai vedi pamoką, pakvieti mokinį ir ekrane pamatai, kad tas mokinys iš susitikimo išėjo, lieka du variantai – arba jis atsijungė pats, arba dingo ryšys. Kita vertus – jeigu tas ryšio sutrikimas yra nuolatinis ir mokinys nesutinka grįžti į mokyklą, jau turbūt ne internetas yra kaltas.
Aš pats nesu susidūręs su hibridiniu mokymo modeliu, bet, kiek girdėjau iš kolegų – kai mokai hibridiniu būdu, dažniausiai nukenčia tiek klasėje, tiek namuose besimokantys vaikai.
Aš esu įsitikinęs, kad geriausias mokymosi būdas yra realus. Mano manymu, jeigu yra bent minimalus pasirinkimas užtikrinti saugumą, klasėse turėtų būti visi“, – teigė geografijos mokytojas.
Nuotolinio mokymo pasekmės išliks dar ilgai
Pasak M.Karanausko, nuotolinis mokymas nėra visiškai blogas dalykas, bet tai turėtų būti laikina, nes internetas negali pakeisti gyvo mokymo.
Tačiau kai kurią praktiką drąsiai galima būtų taikyti ir ateityje – pavyzdžiui, nuotolinius tėvų susirinkimus.
„Galvoju, kad ateityje tokia galimybė turėtų išlikti, nes gyvai susirinkimuose dalyvauti gali ne visi. Kartais tokius susirinkimus per nuotolį tikrai būtų galima vykdyti“, – svarstė M.Karanauskas.
Pasak pedagogo, švietimo bendruomenė iki šiol negali nuspėti, kas moksleivių laukia rudenį. Kadangi vaikų iki 16 metų skiepyti dar neketinama, gali būti, kad virusas mokyklose plis ir toliau.
„Vasarą reikėtų labai gerai padirbėti, sukuriant sistemą, kaip vyks tas nuotolinis mokymas. Dabar tos sistemos yra skirtingos, skiriasi mokyklų tvarkos.
Per pirmąjį karantiną buvau šiek tiek optimistiškesnis, nes maniau, kad užteks kelias savaites pasimokyti namuose. Tačiau viruso suvaldyti nepavyko ir situacija iki šiol yra sudėtinga, o dabar vis tiek atsiras žmonių, kurie nesiskiepys.
Manau, kad reikia dėti visas pastangas, kad vaikai rudenį galėtų saugiai sugrįžti“, – kalbėjo M.Karanauskas.
Jo teigimu, nuotolinio ugdymo ir pačios pandemijos pasekmes vaikai jaus dar labai ilgai.
„Vaikai elgsis kitaip, nei įprasta, bus įvairių socialinių nesusipratimų. Jeigu visa tai tęstųsi kelerius metus, apskritai kiltų grėsmė tiek vaikams, tiek visai visuomenei“, – svarstė pedagogas.
