Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene“.
„Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių.
„Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų ir veiksmų. Negalime nematyti, kad tuo pat metu ŠMSM inicijuoja ir jau įgyvendina pokyčius, pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklų programą, bendrojo ugdymo sąrangos keitimą, imasi steigti Mokslo agentūrą ir t. t. – tačiau net Seimo komiteto narius pasiekia tik fragmentiška informacija“, – stebisi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.
„Jokio teksto niekas nėra matęs. Ir sunku patikėti valdančiųjų norais kiekvienam vaikui užtikrinti vienodas galimybes, kai vis reklamuojamos tokios idėjos kaip Tūkstantmečio gimnazijos. Nors teigiama, kad jos nebus elitinės, aš tuo labai abejoju. Jei bus geriau materialiai aprūpinta, jei dirbs stiprūs pedagogai ir pan., gimnazija taps elitine. O kaip su kitais vaikais? Juk visi nepateks ten mokytis. Ir mokyklų tinklas turės būti perorganizuotas“, – svarsto parlamentarė.
V. Targamadzė klausia: kokia Nacionalinio susitarimo dėl švietimo prasmė, jei jau įgyvendinama tai, kas vienašališkai sudėta Vyriausybės programoje? Pasak Seimo narės, Nacionalinis susitarimas turėtų reikšti visos visuomenės susitarimą dėl Lietuvos perspektyvos – tai negali būti vieno žmogaus, grupės, partijos ar koalicijos prerogatyva.
„Labai svarbu nuo pat pradžių turėti visuomenės pasitikėjimą – dėl siekinių tartis su įvairiomis visuomenės grupėmis, nedirbti uždaroje grupelėje. Būtinas švietimo bendruomenės ir visos visuomenės pasitikėjimas“, – įsitikinusi profesorė.
Nacionalinio susitarimo idėjos iniciatoriai buvo švietimo, tėvų ir kitos organizacijos, 2019-aisiais priėmusios Rezoliuciją dėl tvarios švietimo sistemos. Ją pasirašė 37 organizacijos (dauguma jų – skėtinės).
Susitarimo rengimo grupėje dalyvavo visos parlamentinės partijos, oficialiai nedalyvavo tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kai tekstas jau buvo baigtas ruošti, savo narį iš grupės atšaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tuomet grupė subyrėjo.
Šių metų kovo mėn. įvyko Seimo politinių partijų frakcijų atstovų susitikimas su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte: kaip skelbiama, buvo aptarta „Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau tikėjosi šį susitarimą patvirtinti per pavasario sesiją.
