Savo įžvalgomis pasidalijo lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojos.
Pataria „neatitraukti rankos“ nuo rašinio
Birželio 7-ąją abiturientų laukia pirmasis rimtas iššūkis – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jis abiturientams yra privalomas, tačiau mokinys gali pasirinkti laikyti mokyklinį, o ne valstybinį egzaminą.
Rūdiškių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Loreta Masienė prieš didįjį rašinį patarė atkreipti dėmesį į egzamino vertinimo kriterijus – pasak jos, tai ypač svarbu, kad nenukryptumėte nuo esmės.
„Siūlau atsispausdinti ir ant savo darbo stalo pasidėti egzamino vertinimo normas. Nors su kriterijais esate seniai susipažinę, bet dėl visa ko – kad gerai įsidėmėtumėte ir nepamirštumėte, ką ir kaip turite parašyti“, – sakė L.Masienė.
Antras svarbus dalykas, pasak lietuvių kalbos mokytojos – gerai išnagrinėta literatūra.
„Reikia turėti bent vieną (dar geriau – kelis) savo programinį kūrinį. Gerai suprastą, aiškiai išnagrinėtą, patikusį, ir, nepabijokime to žodžio – savą. Savas visada padės“, – aiškino L.Masienė.
Pasak jos, labai svarbu parašius rašinį jį dar kartą perskaityti bei atidžiai patikrinti, nes kartais tai gali išgelbėti situaciją.
„Egzamine linkiu neatitraukti rankos nuo rašinio – o gal kaip tik ten liks neparašytas sakinys, kurio reikėjo? Kartais labai pritrūksta tik to vieno sakinio.
Kai ruošėmės vertinti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduotis, mokymuose buvo akcentuota, kad mokiniai, užbaigę darbą, pereina prie kitos užduoties apytiksliai per sekundę. Vadinasi, visiškai nepasitikrina.
Abiturientai, tikiuosi, tikrai atidžiai perskaitys ir paredaguos savo rašinį“, – patarė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.
Gerai pasiruošti matematikai dar įmanoma
Birželio 18-ąją abiturientų laukia ir matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nors pernai jo neišlaikė maždaug trečdalis dvyliktokų, matematikos mokytoja ekspertė sako, kad vilties dar yra – tereikia pasinaudoti keliais svarbiais patarimais.
Pasak mokytojos ekspertės, doc. dr. Vilijos Dabrišienės, labai svarbu atrasti mokymosi būdą, tinkantį konkrečiai sau, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas, visi turi savo mokymosi būdų.
„Vieni turi puikius mokymosi įgūdžius, gerai pažįsta save, puikiai moka pasirinkti mokymosi būdus ir metodus – kiti, švelniai tariant, yra visiška priešingybė. Vienų ambicijos didelės, o tikslas – šimtukai, kiti svajoja tik kažkaip išlaikyti tą egzaminą, gauti nors minimalų įvertinimą.
Vieni turi aiškų mokymosi planą, mokosi nuosekliai ir kryptingai jau keletą metų, o kiti tik planuoja pradėti mokytis vis nuo kito pirmadienio.
Todėl savo patarimus skiriu tam, šiek tiek silpnesniam už vidutinioką abiturientui, kuris neturi tvirtų žinių, neturi gerų mokymosi įgūdžių, bet tikrai nori paskutines dienas prieš egzaminą praleisti produktyviai ir pasiekti kiek galima geresnių rezultatų“, – sakė matematikos mokytoja.
V.Dabrišienė pateikia 9 patarimus tiems, kurių šiemet laukia valstybinis matematikos egzaminas.
1. Klausimai. Labai aiškiai atsakykite sau į tris klausimus: kokioje padėtyje šiandien aš esu? Kokio rezultato aš noriu? Ką aš dėl to esu pasiruošęs ir galiu padaryti?
Pirmasis klausimas reikalauja objektyviai įvertinti dabartinę savo padėtį. Būkite sau sąžiningas. Populiarūs du kraštutinumai: „Aš protingas, tai tikrai kaip nors išsisuksiu“ ir „oi, man galas, aš nieko nemoku, oi“. Nei vienas, nei kitas netinka. Remkitės objektyviais dalykais – sąžiningai uždirbtais pažymiais, bandomųjų egzaminų rezultatais.
Taip diagnozuosite, kiek apytiksliai balų galėtumėte surinkti šiandien bei kokias temas geriausiai ir kokias blogiausiai mokate. Norimą rezultatą įvardinkite sau labai aiškiai. Juk žinote, kur planuojate studijuoti, kokio stojamojo balo reikia.
Įvertinkite skirtumą tarp norimo ir esamo – šiandien, likus vos mėnesiui iki egzamino, skirtumas turėtų būti nedidelis. Na, iki 10 taškų už egzaminą. Jei skirtumas per didelis, koreguokite savo norus. Ir galiausiai – aiškiai pasakykite sau, ką aš padarysiu, dėl to ko noriu. Tarkime, kas dieną 2 valandas skirsiu matematikai: pasirinksiu 6 temas, pusvalandį analizuosiu teorinę medžiagą, žiūrėsiu video pamokas, dar 1 valandą spręsiu ir pusvalandį konsultuosiuosi su mokytoju ar draugais. Turėkite planą, o ne svajonę.
2. Tikslas. Neužsibrėžkite per daug. Viskas arba nieko – populiari klaida. Kam jums visko, jei iki laimės užtenka pusės? Užsibrėžkite tiek, kad liktų laiko ir kitiems įprastiems dalykams.
3. Disciplina. Manau, kad būtų labai naudinga kas dieną nepertraukiamai dirbti 3 valandas. Juk egzaminas truks lygiai tiek. Taip įprasite būtent tiek laiko išlaikyti dėmesį. Po to ilsėkitės – sportuokite, šokite, džiaukitės gyvenimu. Po pertraukos dar pasimokykite, tik dabar jau trumpesniais nei 3 valandų intervalais.
4. Atranka. Labai atidžiai pasirinkite, ko mokytis. Jei viena ar kita tema visiškai nelimpa – pamirškite. Nebent jūsų tikslas yra gauti 100 procentų. Stiprinkite tas temas, kur turite mažiau spragų, kurios aiškesnės, įdomesnės.
5. Pakartojimas. Kasdien nors 20 minučių skirkite pakartojimui tų dalykų, kuriuos reikia tiesiog įsiminti: faktų, formulių, taisyklių. Tai darykite būtinai kasdien ar kas antrą dieną. Šitaip egzamino metu jos tiesiog jums pradės lietis.
6. Skaičiuotuvas. Būtinai išsiaiškinkite visas skaičiuotuvo galimybes. Matematikos egzaminą jau galima išlaikyti mokant gerai naudotis skaičiuotuvu.
7. Kontroliniai darbai. Peržiūrėkite mokytojos ištaisytus savo kontrolinius darbus. Įsidėmėkite, kokias klaidas darėte ir pasistenkite jų nekartoti.
8. Šalin „bambeklius“. Venkite visų bamblių ir panikierių. Kai tik kas nors pradės dejuoti „vai vai egzaminai“ – kiek įkabindamas sprukite šalin.
9. Repeticija. Priimkite šiuos egzaminus kaip repeticiją. Brandos egzaminai nėra galas. Tai tik pradžia. Gyvenime teks išlaikyti daugybę egzaminų – mokykitės tai daryti su džiaugsmu.
Šiemet brandos egzaminus iš viso laikys 27 539 abiturientai, pagrindinė sesija prasidės birželio 7 dieną. Taip pat visų egzaminų laikas šiemet pailginamas 15 minučių.
Nuo gegužės 3 dienos Vyriausybė abiturientams leido grįžti ir į klases. Ugdymas baigiamųjų klasių mokiniams vykdomas mišriu būdu – ne mažiau nei 50 procentų numatyto ugdymo proceso turi būti organizuojama mokykloje.
