Vaikų ir paauglių mintys kelia susirūpinimą
„Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Snieguolė Cironkaitė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad sunkios psichologinės būsenos paūmėjimas buvo jaučiamas viso karantino laikotarpiu, o dabar situacija esą taip pat negerėja.
„Čia veikia ir nuovargis – per griežtą karantiną buvome susiėmę, susivaržę, o dabar karantinas atlaisvėjo, bet atsirado dar didesnis nuovargis, galbūt nepasiteisinę lūkesčiai. Visa tai, kas buvo užspausta, dabar išlenda“, – pastebėjo „Vaikų linijos“ atstovė.
Pasak jos, pastaruoju metu skambučių ir kreipimųsi internetu linija sulaukia kur kas daugiau nei įprastai, ir, nors dalis vaikų skambina norėdami tik papokštauti, didelė dalis atvejų vis tik kelia didelį nerimą.
„Viena ryškiausių problemų yra mintys apie savižudybę, taip pat nerimas, baimė. Ši tema visuomenėje yra gąsdinanti, tad mums vaikai gali ramiai viską pasakyti, permąstyti. Pas mus yra saugi erdvė kalbėtis apie viską“, – teigė S.Cironkaitė.
Specialistė atkreipė dėmesį, jog reikėtų itin atidžiai stebėti vaikų ir paauglių elgesį – suicidines mintis išduoti gali ir užuominos apie beprasmybę, apatiją, nenorą nieko daryti.
„Jei vaikas vartoja tokius žodžius, tai gali būti ženklas, kad vaikas galvoja apie savižudybę. Ką mes visada skatiname – jeigu girdite tokių užuominų, tiesiai šviesiai paklauskite, ar žmogus galvoja apie tai.
Mes, „Vaikų linija“, esame labiau vienkartinė pagalba, kur galima pasikalbėti ir tiesiog pabūti, bet jeigu mintys kartojasi jau kurį laiką, reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į psichologus“, – pabrėžė S.Cironkaitė.
Specialistė aiškino, jog, atėjus vasarai, emocinę vaikų ir paauglių būseną dar įmanoma stabilizuoti – kadangi per karantiną didžiausia problema buvo nedingstantis vienišumo jausmas, padėti gali kokybiškas laikas su šeima ir draugais, bendros veiklos su bendraamžiais. Pasak jos, stiprūs emociniai sunkumai greitai nepraeina – kažkam gali prireikti pusmečio, kitiems – vienerių metų ar dar daugiau.
Vasarą siūlo nepamiršti psichologų pagalbos
Su paaugliais dirbantis socialinis pedagogas Tadas Mindaugas Matijošaitis taip pat pastebi, kad emocinės jaunuolių problemos vis dar niekur nedingsta, o situaciją paaštrino ir tai, kad didžioji dalis savivaldybių nusprendė šiais mokslo metais vaikų į mokyklas nebesugrąžinti.
„Atrodo, kad viskas lyg ir grįžta į savas vėžes, bet neišsisprendžia problemos, kurios buvo anksčiau – galbūt tai yra asmeninės bėdos, galbūt netobuli santykiai šeimoje, ir tai priveda prie vienokių ar kitokių skaudesnių pasekmių.
Pati rizikingiausia grupė yra jaunuoliai nuo 12 iki 16 metų – tai yra vaikai dar be nuomonės, be patirties ir socialinio kapitalo, kurie ieško tapatumo, pripažinimo. Ši amžiaus grupė yra pati pavojingiausia, tą rodo ir mano darbo patirtis“, – tarptautinę vaikų gynimo dieną kalbėjo T.M.Matijošaitis.
Pasak jo, pastaruoju metu tarp paauglių pastebimas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei su tuo susijusių priklausomybių išaugimas.
„Tai vėl parodo, kad, nors ir yra karantinas, šių medžiagų prieinamumas yra ženkliai didesnis“, – teigė socialinis pedagogas.
Pasak jo, vaikų ir paauglių psichologinio atsigavimo procesas bus sudėtingas, nes dėl didelio specialistų užimtumo psichologinė pagalba vis dar yra gana sunkiai prieinama.
„Dabar tikrai yra įvairių neformalių veiklų, kurias inicijuoja ir pačios savivaldybės. Vienas iš būdų, kaip galima būtų sušvelninti situaciją, yra socializacija. Abiturientai savo vasarą jau yra suplanavę, nes jų laukia egzaminai bei stojimai, bet mažesni vaikai galėtų rinktis stovyklas, ypač šeimų stovyklas, kur yra dirbantys specialistai.
Vasarą, jei tėvai turi laiko, tikrai vertėtų padirbėti su specialistais, kurie aktyviai klauso, pastebi ir identifikuoja problemas ir pavojus, gali tą pagalbą suteikti. Psichologinę būklę reikia atstatyti – juk be odontologų pagalbos dantis irgi neužgyja.
Taip pat yra ir su emocine pagalba – jeigu socialiniai įgūdžiai ir psichika nėra budinami ir tvarkomi, turime skaudžią patirtį, ir tam tikri mąstymo defektai tik gilėja“, – portalui lrytas.lt sakė T.M.Matijošaitis.
Jo teigimu, akivaizdu, kad šis karantinas vaikams paliks ilgalaikes pasekmes.
„Dabar svarbu tai, kaip sureaguos pati valstybė, kaip bus stiprinami specialistai ir kaip bus tvarkomos šitos pasekmės“, – svarstė T.M.Matijošaitis.
Ligoninės netuštėja
Santaros klinikų Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė kiek anksčiau portalui lrytas.lt sakė, jog sunkiausiai problemas išgyvena ir į skyrių patenka būtent paaugliai. Pasak psichiatrės, krizių intervencijos skyrius ir ne karantino metu būdavo perpildytas, tačiau per pandemiją kreipimųsi padaugėjo dar labiau.
„Problemos tokios, kokios buvo ir anksčiau, tik šiek tiek keičiasi jų pobūdis, padažnėjo ir pačių kreipimųsi. Kadangi vaikai daug daugiau laiko praleidžia prie ekranų, išsiderina jų dienotvarkė, sutrinka miegas, atsiranda pykčio protrūkiai, depresija“, – pasakojo J.Trinkūnienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrės teigimu, į stacionarą patekusių moksleivių problemos pačios įvairiausios – tai gali būti ūmi reakcija į stresą, artimųjų mirtis, tėvų skyrybos, depresija, savižala, adaptacijos sutrikimai. Specialistė išskiria ir valgymo sutrikimus, kurie taip pat traktuojami kaip savęs žalojimas.
Vaikų ir paauglių psichiatrė J.Trinkūnienė teigė, kad didesnę riziką susidurti su rimtomis emocinėmis problemomis turi iš prigimties jautresni vaikai, kurie yra lengviau pažeidžiami kritikos, stokoja apsauginių faktorių, artimųjų palaikymo.
„Būna tokių situacijų, kai jau ir pats paauglys kreipiasi ir pasako, kad nebegali susitvarkyti su savimi, bet dažnesnis atvejis, kai besikeičiantį elgesį pastebi tėvai. Kadangi jaunėja ir patys tėvai, mažėja stigma, jie atveda jaunesnio amžiaus vaikus pasikonsultuoti. Tai yra labai gerai, nes problemas reikia pastebėti kuo anksčiau“, – kalbėjo gydytoja.
