Valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad jokių pažeidimų ir nesusipratimų egzamino metu neužfiskuota.
„Mūsų žiniomis, incidentų, kurie būtų susiję su užduoties pateikimu, su saugumo reikalavimų nepaisymu, su mokinių elgsena arba sveikatos būkle egzamino metu, neturime. Labai tikimės, kad ir per ateinančias kelias valandas mus pasieks tik darbinė informacija, kaip vyko šis egzaminas, ir jokie incidentai neįvyko“, – taip pat sakė NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Nerimo egzaminas nesukėlė
Dvyliktokai egzamino metu turėjo pasirinkti vieną rašinio temą iš keturių – dvi temos yra literatūrinės, o dvi – samprotavimo. Mokiniai turėjo remtis ir bent vienu nurodytu privalomos literatūros autoriumi.
Abiturientui Mantui egzaminas pasirodė nesudėtingas, vaikinas jį rašyti baigė dar nepasibaigus nurodytam laikui, nors šiemet egzaminai prailginami 15 minučių.
„Prisiminiau visus autorius, tai viskas tikrai neblogai“, – sakė jis.
Jis naujienų portalui lrytas.lt teigė pasirinkęs samprotavimo rašinį apie žmogaus reakciją į grėsmingas situacijas.
Pasak Manto, nuotolinis mokymasis jam buvo sudėtingas, tačiau galiausiai pavyko rasti motyvacijos ir pasiruošti egzaminams savarankiškai.
„Pačiam gal net lengviau buvo mokytis namuose, tai viskas tikrai gerai“, – sakė dvyliktokas.
Dar viena abiturientė dalijosi įspūdžiais, kad egzaminas taip pat praėjo labai sklandžiai.
„Nežinau, ar čia gerai, ar blogai, bet viskas labai gerai praėjo. Tikėjausi, kad bus baisiau, ypač nerimavau dėl temų. Galvojau, kad gali duoti ką nors kvailo ir neypatingo, bet džiaugiuosi, kad buvo tie autoriai, kuriuos tikrai visi spėjome praeiti ir išmokti“, – sakė mergina.
Literatūrinio rašinio temos buvo šios:
1. „Tėvo vaizdinys lietuvių literatūroje“ (rekomenduojami autoriai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Škėma);
2. „Kasdienybės vaizdinys lietuvių literatūroje“ (rekomenduojami autoriai: Marius Katiliškis, Judita Vaičiūnaitė).
Samprotavimo rašinio temos:
1. „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ (rekomenduojami autoriai: Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas);
2. „Ką žmogus daro grėsmės akivaizdoje?“ (rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Bronius Krivickas).
Abiturientė sakė dėl egzamino per daug nesibaiminusi, nes lietuvių kalbą moksleiviai mokosi visus 12 metų.
„Jei atvirai, egzaminui nesiruošiau ir net nepergyvenau. Atrodo, kad visi čia verkė, kad nieko nespėjo išmokti, bet aš net nesijaudinau – mieste pabuvau, papramogavau.
Čia ne matematika, kur dar kažką gali išmokti. Jeigu mokeisi tuos 12 metų, tai išmoksi ir viską parašysi, nėra čia ko jaudintis“, – kalbėjo mergina.
Pasirinko studijas užsienyje
Ji pridūrė, kad nuotolinis ugdymas savo pėdsaką tikrai paliko.
„Dėl nuotolinio mokymo nebuvau patenkinta, gyvose pamokose buvo daug lengviau – daugiau gali išsiaiškinti, o per nuotolinį ir pats tingi, ir mokytis namuose sunku, nes namai dažniausiai asocijuojasi su poilsiu. Bet ką padarysi – svarbiausia išgyvenome.
Net bijau pagalvoti apie rezultatą, bet tikrai nebus aukštas balas. Neprirašiau žodžių skaičiaus, žinau, kad tikrai bus klaidelių. Bet kokiam septynetui ar aštuonetui turėtų būti“, – juokėsi abiturientė.
Ji teigė, kad įtakos jai neturi nei vienas egzaminas, nes mergina jau įstojo į išsvajotą užsienio universitetą.
Dvyliktokas Petras savo ruožtu tikino, kad egzaminui intensyviai ruošėsi kelias paskutines dienas, tačiau dėl rezultatų per daug nesijaudina.
„Viskas praėjo geriau, negu tikėjausi – atvirai pasakius, labai lengvai pasirėmiau autoriais. Visus 12 metų nesimokiau lietuvių kalbos, bet pastarąsias tris dienas vien tik prie knygų sėdėjau. Tad kuo galėjau, tuo pasirėmiau.
Mūsų mokytoja labai stengėsi tuo nuotoliniu mokymu mus įtraukti, tai labai ačiū jai, bet galiausiai vis tiek savarankiškas darbas davė daugiausiai vaisių“, – pasakojo Petras.
Jis teigė taip pat jau pasirinkęs studijas užsienyje.
„Man reikia tik atestato, tad balai nėra labai svarbūs. Bet tikiuosi bent vidutinio rezultato“, – sakė jis.
Dar vienam dvyliktokui Dominykui egzaminas vis dėlto pasirodė sudėtingas.
„Nemeluosiu – tikėjausi, kad bus lengviau. Atrodė, kad ruošiausi, pasiruošiau tas temas, viską pritaikiau, bet tikrai nelengva. Tikiuosi gauti bent minimumą“, – prisipažino vaikinas.
„Nuoširdžiai, nėra man tie rezultatai labai svarbūs. Man svarbiausia išlaikyti, kad giminės manęs neišsižadėtų. Dar laukia trys egzaminai – anglų kalba, matematika ir biologija, tai galbūt bus geriau“, – pridūrė Dominykas.
Pasak jo, nuotolinis ugdymas atėmė nemažai motyvacijos, tačiau mokymosi procesas per daug nenukentėjo.
„Tiek motyvacijos dingo – niekad negalvojau, kad taip bus. Per pirmąjį karantiną buvo sunkiau, bet per antrąjį jau pradėjau su savimi kovoti, ir kažkas išėjo“, – teigė abiturientas.
Sesija startavo pirmadienį
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų.
Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.
Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 dienos, o liepos 5-20 dienomis laukia pakartotinė sesija.
Iš viso šiemet laikyti egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių – maždaug 500 mažiau, nei praėjusiais metais.
Brandos atestatui gauti mokinys ar buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Norintieji stoti į daugumą valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, taip pat turi rinktis matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
