Skeptiškai vertina ministerijos planą – papildomų lėšų nenumatyta, vis daugiau mokytojų palieka darbą

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui – planuojama, kad rugsėjį į mokyklas sugrįš visi mokiniai, tačiau tuo pačiu planuojama mokyklose įdiegti hibridines klases, kurios pasitarnautų koronaviruso židinio ugdymo įstaigoje atveju.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>V.Skaraičio nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pradeda ruoštis rudeniui.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 11, 2021, 7:01 AM, atnaujinta Jun 11, 2021, 10:19 AM

Vis dėlto, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) išlieka skeptiška – sąjungos pirmininko Egidijaus Milišeno teigimu, hibridinis mokymas gerokai padidina mokytojų krūvį ir turėtų likti išimtimi. Tuo pačiu profsąjungos pirmininkas akcentuoja vis aštrėjančią mokytojų trūkumo problemą.

Papildomų lėšų nenumatė

E.Milešinas pastebi, kad mišraus ugdymo metu dalį laiko visi mokiniai eina į pamokas kontaktiniu būdu mokykloje, kitą dalį laiko mokosi nuotoliniu būdu namuose. Tuo metu hibridinio ugdymu metu dalis klasės mokinių mokosi mokykloje, ir tuo pačiu metu pamoka transliuojama mokiniams, kurie mokosi namuose.

Profsąjungos pirmininkas teigia, kad hibridinis ugdymo būdas gerokai padidina mokytojų darbo krūvį, nors papildomų lėšų dėl didesnio krūvio mokytojų darbo užmokesčiui nenumatyta.

„Praktiškai pusantrų metų mokytojai dirba nuotoliniu būdu – darbo krūvis yra ženkliai išaugęs. Ministerija atsiųstuose dokumentuose traktuoja, kad hibridinis mokymo būdas praktiškai niekuo nesiskiria nuo kontaktinio, bet mes tikrai su tuo nesutinkame – hibridiniu mokymo būdu mokytojo krūvis dar labiau padidėja negu dirbant tik nuotoliniu būdu“, – įvertino LŠMPS pirmininkas.

Anot E.Milešino, profsąjunga kreipėsi į Vyriausybę trimis klausimais – kada ir kaip bus reglamentuotas hibridinis ugdymo metodas, kiek lėšų bus skirta hibridinėms klasėms įrengti bei kiek Vyriausybė yra numačiusi papildomų lėšų mokytojų darbo užmokesčiui už padidėjusį darbo krūvį dėl hibridinio mokymo.

„Gavome atsakymą, kad ministerija traktuoja hibridinį ir kontaktinį ugdymą praktiškai taip pat, ir pinigų mokytojų darbo užmokesčiui didinti dėl padidėjusio krūvio nėra numatyta, tuo metu infrastruktūrai numatyti 4 mln. eurų“, – aiškino E.Milešinas.

E.Milešinas teigė, jog LŠMPS pritaria, kad hibridinis mokymas yra reikalingas, tačiau turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais – po mokinio traumos ar jam susirgus. „Tai turėtų būti išimtis, o ne masinis reiškinys, kaip dabar vyksta atskirose mokyklose“, – pažymėjo jis.

Profsąjungos pirmininkas įvertino ir ministerijos svarstymą rudenį mokslo metus pradėti be privalomojo moksleivių testavimo nuo COVID-19.

„Matyt, tai yra Vyriausybės bandymas spręsti problemą, kada tėvų noras ar nenoras testuoti vaikus lemia tai, kad didelė dalis mokinių šiandien mokosi nuotoliniu būdu. Tam tikrose mokyklose susidarė situacija, kad dalis mokinių mokosi klasėse, dalis – namuose, tad Vyriausybė, matydama, kad negeba padaryti taip, kad visi tėvai sutiktų testuoti mokinius, nusprendė, kad testai bus rekomendacinio pobūdžio“, – svarstė E.Milešinas.

Aštrėjanti problema

E.Milešinas atkreipė dėmesį į problemą, jog pernai, lyginant su 2018 ir 2019 metais, drastiškai padaugėjo mokytojų, paliekančių švietimo sektorių.

„Darėme mokytojų, kurie pernai paliko švietimo sektorių, apklausas, tai viena pagrindinių to priežasčių – nes pernai prasidėjo tas nuotolinis mokymas“, – įvardijo jis.

Šiemet nusimato tokios pačios tendencijos: E.Milešino teigimu, nuo sausio profsąjunga gavo daug darbą planuojančių palikti mokytojų užklausų. „Manome, kad išeinančių mokytojų šiemet bus ne ką mažiau negu buvo pernai“, – prognozavo jis.

Profsąjungos pirmininko turimais duomenimis, pernai švietimo sektorių paliko beveik 1000 mokytojų. „Lyginant bendrą mokytojų skaičių per pastaruosius trejus metus, jis kiekvienais metais mažėja po tūkstantį. Galima teigti, kad išeinančių mokytojų nelabai kas pakeičia“, – teigė E.Milešinas.

Anot jo, pastaraisiais metais išryškėjo matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokytojų. Atskirose savivaldybėse trūksta ir pradinio ugdymo mokytojų, ypač aktualus ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų klausimas.

„Kiekvienais metais tas mokytojo trūkumo klausimas vis aštrėja – šis klausimas turėjo būti sprendžiamas jau vakar, tačiau kol kas progreso į priekį mes nematome“, – kalbėjo jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.