Įvardijo, kokių profesijų Lietuvoje trūksta labiausiai: būsimųjų studentų šios specialybės nevilioja

Nors šalyje šiuo metu skaičiuojama maždaug 200 tūkstančių bedarbių, kvalifikuotų darbuotojų itin trūksta. Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių. Ar ši situacija pasikeis?

 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>123RF asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>123RF asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>123RF asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>123RF asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>Asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>Asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>G.Bitvinsko asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
 Kiekvienais metais pastebima tendencija, jog paklausiausios specialybės nesudomina ir moksleivių.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 19, 2021, 6:16 AM, atnaujinta Jul 19, 2021, 6:16 AM

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie aukštojo mokslo ir profesijų aktualijas diskutavo LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas, Tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, „Kalba“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakutis ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Socialiniai mokslai ir toliau dominuoja

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas tvirtino, kad šiuo metu bendrojoje priėmimo sistemoje užsiregistravo jau beveik 22 tūkst. žmonių.

„Bet vyresnių tradiciškai pirmą mėnesį daugiau, o abiturientai dar nemato reikalo skubėti, tai jų yra užsiregistravusių šiek tiek daugiau nei 7,5 tūkstančių. Tikimės iki prašymų teikimo pabaigos dar tiek pat“, – sakė P.Žiliukas.

Pasak jo, remiantis naujausiais duomenis, populiariausios specialybės universitetuose šiuo metu yra medicina (VU, LSMU), psichologija (VU), teisė (VU), odontologija (LSMU).

Kolegijų sektoriuje populiariausia yra vaikystės pedagogika (VIKO), daug dėmesio sulaukė ikimokyklinis ugdymas (KK), bendrosios praktikos slauga (VIKO), kosmetologija (KK), ikimokyklinė pedagogika (KVK).

LAMA BPO vadovo teigimu, artimiausiu metu tendencijos neturėtų keistis, o socialiniai mokslai aukštosiose mokyklose ir toliau išliks geidžiamiausiu pasirinkimu.

„Dėl valstybinių vietų dar bus konkursas, bet mokančių už studijas išskirtinai trauka yra į socialinius mokslus, juolab, kad dalis mokyklų netaiko praktiškai jokios kartelės.

Šiuo metu universitetų sektoriuje yra per 40 procentų trauka į socialinius mokslus, dar didesnis procentas yra kolegijose. Pernai, kai buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius, dalis kolegijų labai nuleido kartelę ir griebėsi kompensuoti skaičius nefinansuojamoms vietoms.

Turime rezultatą, kad pernai daugiau nei pusantro karto viršijome Europos Sąjungos vidurkį pagal priimtų studentų skaičių į socialinius mokslus, įskaitant ir Rytų Europos šalis. O inžinerijos mokslai šiuo metu sudaro apie 9 procentus prašymų“, – aiškino P.Žiliukas.

Pasak jo, tokių pasirinkimų šaknys slypi dar mokykloje.

„Mes jau rudenį matome, kokius abiturientai pasirenka brandos egzaminus. Jeigu kas dešimtas renkasi fiziką, chemiją, IT, kaip gali stojantieji būti kitokie?

Šaknys slypi jau bendrajame ugdyme, ir yra tokių valstybių, kurios jau šeštoje ar septintoje klasėje skiria didelį dėmesį asmens gabumų atskleidimui, tinkamesnio profilio parinkimui.

Pas mus gali būti, kad su karjeros planavimu ir profesiniu orientavimu yra silpnokai, ir, deja, yra žinojimas, kad į aukštąsias mokyklas galima įstoti ir su labai menkais rezultatais“, – kalbėjo LAMA BPO vadovas.

Įžvelgia spragų švietimo sistemoje

Tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas savo ruožtu teigė, kad skubėti studijuoti iš karto po mokyklos ne visada yra prasminga – abiturientai turėtų pasinaudoti galimybe pailsėti ir suprasti, ką nori veikti toliau. Jis pažymėjo, kad geras sprendimas yra ir savanorystė.

„Svarbiausia vieta yra atrasti savo pašaukimą ir suprasti, kokie yra tavo talentai. Šnekėdamasis su švietimo politikais vis miniu tai, kad bendro pobūdžio visiems pritaikytos ugdymo programos šiandien yra didelė atgyvena ir trukdis vaiko vystymuisi.

Tas garsiai skambantis individualizuotas ugdymas, deja, yra tik popieriuje, o realiai į kiekvieną vaiką turėtume žiūrėti kaip į individualią asmenybę, kurti individualias programas. Su šiandieniniu mąstymu tai būtų sunku įsivaizduoti“, – sakė Tėvų forumo atstovas.

Pasak jo, nereikia turėti iliuzijos, kad dėl to reikia pakeisti visą švietimo sistemą – užtektų tiesiog vieningos paramos ir susišnekėjimo.

„Labai daug šeimų jau nori humanistinės pedagogikos – ne be reikalo žmonės vis labiau renkasi ir ugdymą šeimoje, kas yra labai nelengva užduotis. Svarbu, kad švietimo sistema atsisakytų savo vieno standarto, kurtų sąlygas rastis įvairioms mokykloms.

Jei išlaisvintų ir suteiktų vienodą finansavimą nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, tai nevalstybinis sektorius parodytų puikius mokymosi rezultatus“, – įsitikinęs A.Murauskas.

Darbuotojų itin trūksta

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė aiškino, kad didžiausia darbo rinkos problema šiuo metu yra kvalifikacijos nesutapimai – nors šalyje yra maždaug 200 tūkst. bedarbių, kvalifikuotų darbuotojų itin trūksta.

„Nedarbo viena iš pagrindinių priežasčių yra nesutapimas – tai darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Jeigu turime didžiąją dalį žmonių, kurie yra nekvalifikuoti arba žemos kvalifikacijos, darbo rinkoje šiuo metu paklausūs yra kvalifikuoti darbuotojai.

Tam tikri sektoriai išsiskiria jau kelerius metus – tai statybos sektorius, inžinerijos pramonė, medicina, šiemet suaktyvėjęs ir pedagogų poreikis“, – vardijo specialistė.

„Ir, be jokios abejonės, skaitmenizacija, globalizacija, robotizacija – trys slaptažodžiai, apie kuriuos šnekame, bet darome dar per mažai, nes rinkoje tokių specialistų labai trūksta“, – pridūrė ji.

Pasak I.Balnanosienės, jaunimas sudaro apie 20 procentų visų bedarbių, tačiau šiuo metu tarnyboje registruojasi ir aukštųjų mokykų absolventai, taip pat sezoninius darbus norintys dirbti jaunuoliai.

„Tai yra įprastas vasaros reiškinys. Jauni žmonės nori dirbti sezoninius darbus, tai jaunimo dalis nedidelė šiame kontekste. Taip pat verta pastebėti, kad jaunimo nedarbas yra greičiausiai mažėjantis. Vos tik rinka pradėjo atsigauti, jaunimo nedarbas iš karto pradėjo mažėti“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos vadovė.

Pasak jos, dažniausiai darbo intensyviai ieško nekvalifikuoti, mažų miestelių gyventojai, taip pat mokyklas ką tik baigę jaunuoliai, kurie artimiausiu metu neketina stoti į aukštąsias ar profesines mokyklas. Dalis ieškančiųjų darbo turi ir aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai yra baigę socialinius mokslus.

„Bet tai nereiškia, kad tokių darbuotojų nereikia – jų reikia, bet jų paruošiama daugiau, disbalansas šioje vietoje yra didesnis ir jų darbo paieška užtrunka ilgiau.

Bet aš tikrai niekada nepasakysiu, kad Lietuvai nereikia profesionalaus teisininko, gero vadybininko ar psichologo, ar puikaus marketingo specialisto – tiesiog tarp visų tų profesionalų tu turi būti profesionalesnis, jei renkiesi socialinių mokslų kryptį“, – aiškino I.Balnanosienė.

Jos teigimu, gajus stereotipas, kad tik aukštasis mokslas yra prestižas, tačiau tai tikrai nėra tiesa.

„Profesionalas, turintis profesinį išsilavinimą, daugeliu atveju yra žymiai didesnis prestižas, nes jis yra paklausus ir gerbiamas darbo rinkos dalyvis“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Daugėja ir reikalavimų

„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė savo ruožtu kalbėjo, kad sritys, kuriose pastaruoju metu labiausiai augo atlyginimai, ir toliau susijusios su technologijomis ir inžinerija.

„Čia ne tik IT, bet ir transporto, statybų inžinerija, automatika, elektronika. Šių sričių specialistų poreikis yra didelis ir nemažėjantis. Bet tiek, kiek į rinką ateina jaunimo, nepakanka.

Kas dar svarbu, kad tai būtų ne tik tokią sritį baigęs žmogus, bet ypač labai svarbios ir užsienio kalbų žinios. Dažnas darbo pasiūlymas yra su dviem pasikartojančiais reikalavimais: išsilavinimas ir užsienio kalbų žinios, pradedant nuo anglų kalbos iki skandinavų, vokiečių ar prancūzų“, – dėstė R.Karavaitienė.

Tačiau, jos teigimu, ne visada pasirinkta specialybė lems karjeros galimybes – labai daug įtakos daro ir asmeninės žmogaus savybės.

„Kaip greitai tu įsiliesi į darbo rinką priklausys nuo to, kaip apskritai save suvoki kaip specialistą, kaip sugebi save parduoti darbo rinkoje. Jei jaunimas naudojasi visomis technologijų galimybėmis ir puikiai save pristato, jiems nėra sudėtinga“, – sakė „CV-Online“ atstovė.

Ji pridūrė, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti jau nuo pirmų klasių mokykloje.

„Susiformavo taip, kad apie studijų pasirinkimą pradedame galvoti paskutinėse klasėse, ir daug kam tai kelia galvos skausmą. Žmogus tiesiog nepažįsta savęs ir jam sunku apsispręsti, kokias studijas pasirinkti. Profesinio orientavimo nebuvimas turi tokias pasekmes, kad paruošiama daug specialistų, kurių rinkoje yra didelis perteklius“, – aiškino R.Karavaitienė.

Savo ruožtu „Kalba“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakutis pasakojo, kad kasmet sulaukia apie 700-1000 būsimųjų studentų, norinčių studijas pradėti ir užsienio universitetuose. Šiemet Jungtinę Karalystę iš populiariausių valstybių sąrašo jau stumia Nyderlandų, Vokietijos, Airijos, Belgijos aukštosios mokyklos.

„Dominuoja menai, tos tradicinės specialybės, kaip verslas, psichologija, marketingas. Daugybę metų matome, kad daug kas vyksta studijuoti animacijos, iliustracijos, muzikos, prodiusavimo, įvairių vizualinių menų“, – kalbėjo P.Jakutis.

Pasak jo, užsienio universitetai lietuvišką brandos atestatą puikiai pripažįsta, tačiau į stojimus žiūri filosofiškai.

„Labai svarbu yra žmogaus motyvacija, ar žmogus to iš tikrųjų nori, ar stoja tik dėl to, kad reikia kažkur įstoti“, – sakė Kalba“ studijų užsienyje plėtros vadovas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.