Vis tik problema, pasak naujienų portalo lrytas.lt kalbintų universitetų atstovų, niekur nedingo – šalies mokyklose iki šiol pastebimas dramatiškas pedagogų trūkumas, o kai kuriems tenka mokyti ne tik savo, bet ir kitų mokytojų disciplinų.
Būsimus studentus vilioja dar mokyklos suole
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja Ilona Tandzegolskienė naujų mokslo metų laukia su optimizmu – ji portalui lrytas.lt sakė, jog stojančiųjų į pedagogiką nors ir nežymiai, bet daugėja.
„Pernai pateikusių paraiškas buvo 1011, o šiandien, įpusėjus priėmimo terminui, turime jau 1079 paraiškas. Žinoma, susidomėjimas yra, bet nėra toks ženklus, kokio norėtumėme.
Pagal pasirinkimus matome, kad ugdymo mokslai yra 6 vietoje, tai, jeigu atvirai, norėtumėme tų rezultatų greitesnių“, – tikino I.Tandzegolskienė.
Pasak jos, daug susidomėjimo pastaruoju metu sulaukia ikimokyklinio ugdymo programa bei pradinio ugdymo ir ankstyvosios užsienio kalbos programa.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekanė dr. Jolanta Aleknevičienė pasakojo, kad Vilniaus universitetas taip pat sulaukia motyvuotų pretendentų į pedagogines studijas.
„Pernai iš viso buvo priimta per 250 studentų į įvairias pedagogikos studijas, iš jų apie 40 procentų buvo priimta į vienerius metus trunkančias profesines pedagogines studijas. Šiais metais, prisijungus Šiaulių akademijai, studentų priimsime tikrai daugiau“, – portalui lrytas.lt sakė J.Aleknevičienė.
Ji pastebi, kad pedagogikos studentų skaičius jau atsistato, tačiau specialistų mokyklose vis dar trūksta.
„Labiau fiksuojamas ne pedagogikos studentų, bet mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų stygius šalyje. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje yra pradinio ugdymo pedagogų, lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos mokytojų poreikis.
Be to, darbo rinkoje yra nemažai pedagoginių specialybių absolventų, kurie nedirba mokytojais“, – tvirtino VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė.
Būsimuosius mokytojus ruošia ir Klaipėdos universitetas – 2020-aisiais pageidaujančiųjų stoti į Vaikystės pedagogikos studijos programą čia buvo 39, o priimti 22 studentai. Į profesines pedagogikos studijas pretendavo 45 kandidatai, priimti – 25.
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. dr. Rimantas Balsys portalui lrytas.lt sakė, jog pedagogiką studijuojančių jaunuolių skaičiai pasako dar ne viską – jo teigimu, dalis studentų šios profesijos galiausiai gali ir nepasirinkti.
„Ir pedagogiką studijuojančiųjų trūksta, ir pačių pedagogų trūksta. Ir tai jau yra rimta valstybės problema. Skaičiai patys savaime problemos neišspręs.
Galime sulaukti ketinančiųjų studijuoti ir daug, bet tai dar nereiškia, kad studijas baigusieji dirbs ugdymo įstaigose“, – svarstė R.Balsys.
Pasak R.Balsio, Klaipėdos universitetas ir pats prisideda prie to, kad pedagogo profesija moksleivius sudomintų kiek įmanoma anksčiau.
„Matuotis pedagogo profesiją jaunimą kviečiame jau nuo mokyklos suolo. Jau kelerius metus organizuojame moksleiviams skirtą renginį „Iškeisk pamoką į paskaitą“.
Šiemet jis vyko virtualiai, bet paskaitose dalyvavo daugiau nei 3000 moksleivių. Čia visi, taip pat ir planuojantieji studijuoti pedagogiką, gali bent iš dalies save „pasimatuoti“ tiek pedagogų, tiek kitų profesijų specialistų vaidmenyje“, – aiškino jis.
Stipendijos problemos nesprendžia
Pernai Vyriausybė nusprendė visus, 2020 metais įstojusius į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, apdovanoti 300 eurų siekiančiomis stipendijomis.
Vis tik pasigirsta kalbų, kad dalis jaunuolių tuo piktnaudžiauja ir po studijų dirbti mokyklose nė neketina, tačiau universitetų atstovai tokios tendencijos kol kas neįžvelgia.
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano R.Balsio teigimu, valstybės skiriamos stipendijos pedagogikos studentams yra gera paskata, tačiau problema ta, kad šias stipendijas gauna tik valstybės finansuojamų vietų studentai.
„Jei ją gautų ir valstybės nefinansuojamų vietų studentai, efektas būtų ženkliai didesnis – studijuojančių būrys, manau, būtų daug gausesnis“, – svarstė dekanas.
VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė J.Aleknevičienė sutiko, kad stipendijos yra reikšmingas, bet toli gražu ne svarbiausias dalykas.
„Studentai ir motyvacinių pokalbių, ir studijų įvertinimo metu aiškiai akcentuoja pašaukimą dirbti mokytoju ir tai, kad pedagoginės studijos atitinka jų siekius dirbti prasmingą mokytojo darbą.
Be jokios abejonės, studijų programos turinys bei savo sričių profesionalai taip pat labai svarbūs“, – sakė J.Aleknevičienė.
Jos teigimu, valstybė turėtų aiškiai rodyti dėmesį ne tik pirmos pakopos ir profesinių studijų studentams, bet ir kryptingai bei ženkliai finansuoti magistrantūros bei doktorantūros studijas.
VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja I.Tandzegolskienė pažymėjo, kad didžiąją dalį studentų į pedagogiką vis dėlto atveda pašaukimas, o ne finansinis paskatinimas, piktnaudžiaujančių studentų ji tikina iki šiol nepastebėjusi.
Jos teigimu, mokyklų direktoriai darbuotojų ieško ir pačiuose universitetuose.
„Dėstau pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studentams, tai jie jau trečiame kurse dirba, turi darbo pozicijas mokyklose pilnu etatu. Ir tai yra tokie pasiūlymai, kai jie gali rinktis iš kelių skirtingų švietimo įstaigų, pasirinkti mokyklą, kuri atitinka studento vertybinį požiūrį.
Visuomet yra tokių, kurie pabaigia studijas ir neina dirbti į mokyklą, bet vyksta ir atrankos mechanizmas, kai stojantieji į pedagogikos programas dalyvauja motyvacinoiuose pokalbiuose. Tai yra pirmas slenkstis, kai tas apsisprendimas yra patikrinamas“, – aiškino I.Tandzegolskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui lrytas.lt tvirtino, kad tikslinių stipendijų skyrimo visiems įstojusiems į pedagogines studijas efektas nevienareiškmis.
„Viena vertus, bendras įstojusiųjų į pedagogines studijas skaičius žymiai padidėjo – pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais, vien tik į valstybės finansuojamas bakalauro studijų vietas priimti 576 studentai, 2019 m. jų buvo 249. Tačiau dar svarbu, kad jie ir dirbtų mokyklose.
Nors bendrai į pedagogines studijas pernai pavyko pritraukti daug stojančiųjų, vis tik nedidelė jų dalis rinkosi tapti matematikos, IT, chemijos, biologijos, fizikos mokytojais – o jų poreikis auga“, – pastebėjo ministerijos atstovai.
Jų teigimu, ateityje numatoma planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar.
„Tai leistų valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų rengimui, kurių poreikis didelis. Galbūt ir tikslinės stipendijos būtų skiriamos tik toms specializacijoms, kur yra didelis pedagogų trūkumas ir nesugebame pritraukti stojančiųjų.
O papildomas skatinimas būtų susietas ne tik su studijų pasirinkimu, bet ir su įsidarbinimu mokytojais po studijų baigimo. Tačiau šiemet šie pokyčiai dar negalios“, – pažymima atsakyme.
Mokytojams tenka vesti ir ne savo dalyko pamokas
Pasak VDU Švietimo akademijos vicekanclerės, labiausiai pedagogų stygius jaučiamas tiksliųjų mokslų srityje, o tai iššaukia ir iki šiol nematytų problemų.
„Jau rėkte rėkiama, kad trūksta ir greitu metu dar labiau trūks chemijos, fizikos, biologijos, matematikos mokytojų. Jei su matematika dar visai neblogai, tai chemija ir fizika yra didžiausia problema.
Pavyzdžiui, kol kas chemijos šiemet pirmu prioritetu nepasirinko niekas“, – pažymėjo I.Tandzegolskienė.
Ji spėliojo, kad tokią problemą gali lemti ir tai, kad chemijos ar fizikos pamokų moksleiviai turi palyginti nedaug, tad dalis tiesiog nespėja jomis susidomėti.
„Yra mokinių dalis, kurie matematiką įsimyli, užmezga kontaktą ir su mokytoju, tuo metu chemija ar fizika yra pamokos, kurios būna du kartus per savaitę, tai šiuo atveju jos arba sudomina, arba nespėjama susipažinti su šiomis disciplinomis“, – svarstė VDU atstovė.
Pasak I.Tandzegolskienės, jau 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad šalyje trūksta virš 2000 mokytojų, o po kelerių metų jų trūks 5 kartus labiau.
„Kitas pjūvis tas, jog didžioji dalis pedagogų yra vyresni nei 50-ies metų – tai vėl rodo, kad netrukus reikės juos keisti jaunais mokytojais. Mokytojų trūksta drastiškai – pavyzdžiui, vien Kauno rajone šiandien reikia 28 ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
Tai reiškia, kad per vienerius metus reikėtų paruošti maždaug 3000 pedagogų“, – aiškino VDU Švietimo akademijos vicekanclerė.
Jos teigimu, ši situacija sukelia ir naujų problemų – pavyzdžiui, geografijos mokytojui tenka vesti ir istorijos pamokas, dalis mokytojų apskritai veda ne savo srities pamokas, nemaža dalis pedagogų ir persikvalifikuoja.
Svarbiausia – kalbėtis
Pasak I.Tandzegolskienės, labiausiai iš ministerijos šiuo metu pasigendama stabilumo ir aiškios strategijos.
„Reikėtų visiems kalbėtis, kodėl reikalingas pedagogas ir kaip tai valstybei yra svarbu. Šios profesijos patrauklumo didinimas atsiremia ir į atlygį, tad turėtų būti peržiūrėta atlygio sistema.
Tokio kalbėjimosi yra, bet manau, kad tie sprendimai turėtų būti jau greiti ir labai aiškūs. Valstybės lygmeniu turėtų būti sukurta ir jaunųjų pedagogų palaikymo sistema, nes labai dažnai per pirmuosius darbo metus didžioji dalis jaunųjų pedagogų atkrenta.
Nelengva įsilieti į sistemą, pažinti vaikus, parengti planą, dirbti pagal jį ir reflektuoti“, – aiškino VDU Švietimo akademijos atstovė.
Pasak jos, labai daug reikšmės turi ir universitetų praktikos – studentai nori padirbti savo gimtųjų miestelių mokyklose, o regionuose mokytojų ypač trūksta.
„Labai džiaugiamės, kai mūsų studentai grįžta į savo mokyklas, savus miestus. Yra gerų iniciatyvų, regionai kalbasi su mumis, patys analizuoja savo situaciją“, – sakė I.Tandzegolskienė.
Tačiau čia Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas pastebėjo ir sunkumą – kaip išlaviruoti tarp jaunimą į praktikas kviečiančių miesto ir regiono mokyklų.
„Studentų praktikos – galimybė mokymo įstaigoms užmegzti ryšį su būsimaisiais pedagogais, tikintis, jog po studijų jie čia grįš nuolatiniam darbui. Beveik visi pedagogikos studentai nuo antrojo kurso jau dirba“, – aiškino R.Balsys.
Ministerija iniciatyvą rodo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) lrytas.lt pateiktame atsakyme aiškino, jog šiemet pedagoginėms studijoms planuojama skirti šiek tiek daugiau valstybės finansuojamų vietų.
„Jas galės gauti per 800 pasirinkusiųjų pedagogines studijas: 596 įstojusieji į bakalauro studijas, 200 įstojusių į pedagogikos profesines studijas, taip pat bus priimama į gretutines studijas, kai šalia vieno studijuojamo dalyko pasirenkama pedagogika“, – teigė ministerija.
Taip pat, anot jų, Vyriausybės programoje numatytas visas priemonių, skirtų pedagogo profesijos patrauklumo ir prestižo didinimui, paketas.
„Į jį įeina ne tik specialios stipendijos pasirinkusiems pedagogines studijas, bet ir mokytojo ir švietimo pagalbos specialistų atlyginimo didinimas. Bus siekiama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį bus siekiama didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį.
Numatomas motyvavimo ir paramos paketas mokytojui, apimantis pagalbą pirmaisiais pedagogo darbo metais, kvalifikacijos tobulinimo priemonės, suteikiant galimybę siekti universitetinio aukštojo išsilavinimo ir magistro ar įgyti kito dalyko kompetencijų, studijuojant pagal programos modulį aukštojoje mokykloje“, – aiškino ŠMSM.
Apie galimybes tapti mokytoju ministerija informuoja potencialius stojančiuosius, aktyviausiai – jaunimo lankomuose socialiniuose tinkluose. Antrus metus rengiama pedagogikos studijų populiarinimo kampaniją „Mokysiu“. Šiuo metu kuriamos ir tinklalaidės apie pedagogikos studijas ir mokytojo darbą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų birželį įregistruota beveik 400 laisvų darbo vietų pedagogams. Tiesa, kelis kartus daugiau, apie 1,5 tūkst., ieškojo darbo. Mokyklos ieško lietuvių, anglų kalbų ir matematikos mokytojų. Darbo ieško kūno kultūros, dailės, muzikos, taip pat anglų kalbos mokytojai.
LAMABPO duomenimis, šiuo metu norą studijuoti pedagogiką pareiškė 1502 būsimieji studentai. Paraiškos studijuoti priimamos iki rugpjūčio 5 dienos.
