Po ilgų diskusijų partijos susitarė dėl švietimo: sieks didesnių atlyginimų mokytojams, lygių galimybių

Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos. Dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.

Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentinių partijų atstovai trečiadienį Seime pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (30)

Lrytas.lt

Sep 1, 2021, 10:41 AM, atnaujinta Sep 1, 2021, 1:48 PM

Premjerė Ingrida Šimonytė prieš dokumento pasirašymą dėkojo parlamentinių partijų ir jų frakcijų Seime vadovybėms, atsiliepusiems į kvietimą rengti bendrą susitarimą dėl būsimos švietimo politikos.

„Tai nėra Vyriausybės dokumentas, todėl šiandien čia stoviu diskusijos organizatoriaus teisėmis. Labai norėjome, kad tai būtų būtent politinių partijų, kurios atstovaujamos Seime, susitarimas, ir kad jį pasirašytų politikai.

Kad tai nebūtų dokumentas, kuris yra dar viena Vyriausybės programa, o dalykai, dėl kurių gali susitarti politikai, kas suteikia šansą, kad tie sutarimai galės būti įgyvendinti, nepaisant politinių permainų „, – pabrėžė I.Šimonytė.

Premjerė teigė, jog Vyriausybė dės visas pastangas, kad susitarimo įgyvendinimas atsispindėtų jau kitų metų biudžete.

Pabrėžiama, kad susitarimas bus įgyvendinamas atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, „neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, taip pat įtraukiant socialinius partnerius.

Susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Ilgas kelias iki susitarimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad šis susitarimas bus ne tik deklaracija, bet ir politinių partijų įsipareigojimas siekti numatytų tikslų.

„Manau, kad tas įsipareigojimas, kuris nuskambėjo, yra ne tik deklaracija, bet ir politinės valios išraiška“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad susitarimo kelias buvo ilgas, kurį lydėjo nuodugnios ir aštrios diskusijos.

„Pagrindinės sudėtinės dalys orientuotos ne tik į švietimo ateitį, bet ir į tai, kas yra dabartis: švietimo bendruomenė, mokytojai ir vaikai. Tai svarbūs keli žingsniai, kurie pagerintų darbo sąlygas mokytojams, užtikrintų kokybišką švietimą visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu, iš kur jie yra“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasidžiaugė, kad susitarimas pasirašytas, tik apgailestavo, kad jis nebuvo pasirašytas prieš dvejus metus, pasak jo, „nes tuo metu opozicija nebuvo pasiruošusi dalyvauti tame procese“.

„LVŽS didžiąją dalį savo buvusio, praėjusioje kadencijoje paruošto susitarimo nuostatų perkėlė į šį susitarimą, todėl mes be problemų jį pasirašėme.

Jei kalbėtume apie tai, kuo abejojame, yra daug skirtumų tarp to, kaip mąsto liberalai, ir kaip mąstome mes. Bet šiame susitarime yra apeitos visos temos, kuriose yra ginčas“, – teigė R.Karbauskis.

LVŽS pirmininkas įvardijo, kad nesutarimas buvo dėl mokyklų tinklo mažinimo.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) deklaravo, kad susitarimą remia iš dalies. Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kalbėjo, kad partija teiks savo siūlymus ir palaikys tuos kitų partijų siūlymus, kurie, LSDP manymu, užtikrintų mokinių lygias galimybes.

„Matysime, kokie įstatymo projektai bus teikiami, ar jie pažeis lygių galimybių principą, kuris įtvirtintas susitarime, ar nepažeis, ar visi mūsų vaikai turės galimybes ugdymo sistemoje, nepriklausomai nuo tėvų piniginės“, – kalbėjo LSDP pirmininkė.

LSDP pirmininkė teigė, kad Lietuvoje per mažai investuojama į švietimą. Anot jos, jei siekiama gerovės valstybės, 4,6 proc. BVP investicija švietimui yra per maža. V.Blinkevičiūtė kalbėjo, kad investicijos į švietimą turi didėti kasmet, kad kuo greičiau būtų pasiektas 6 proc. BVP.

„Valstybėje nei gerais, nei blogais laikais niekada nėra pinigų, ir jų niekada neužteks, bet yra prioritetai. Jei Lietuvoje prioritetas yra švietimas – o aš to linkėčiau, tai pinigų visada užteks“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigė, kad šis susitarimas kalba apie ateities mokyklą, kurią pradedama kurti jau dabar. Anot jos, Laisvės partijai buvo svarbu, kad akcentas būtų skirtas informacinėms technologijoms, jų integravimui į ugdymo procesą. Taip pat A.Armonaitė akcentavo siekį, kad kuo daugiau vaikų galėtų pasinaudoti neformalaus ugdymo krepšeliu.

„Visi turi būti lygūs švietime, turėti lygias galimybes augti ir vystyti savo pasiekimus“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Pasak jos, mokytojų tobulėjimui ir jų atlyginimų augimui yra skirtas papildomas dėmesys.

„Jei manęs paklaustume, manau, kad mokytojas jau yra prestižinė profesija, tik turime daugiau dėmesio skirti tiek atlyginimų daliai, tiek mokytojų tobulėjimo daliai, tiek naujų, kūrybiškų žmonių atėjimui į mokytojo profesiją“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Moksleiviui – ketvirtadalis BVP gyventojui

Susitarime finansinių rodiklių dalyje numatyta, kad nuo 2022-ųjų didinant valstybės finansavimą, 2030-ųjų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma sieks ne mažiau kaip 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui. 2017-aisiais šis rodiklis siekė 17,8 procento.

2030-aisiais vienam studentui tenkanti suma turėtų siekti 36 proc. BVP (2017-ųjų reikšmė – 25 proc.), o asignavimai mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje – ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pastarasis rodiklis jau 2024-aisiais turėtų pasiekti ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018-ųjų reikšmė – 0,3 proc.).

Mokytojams – 130 proc. atlyginimai

Partijų nustatyti siekiami sėkmės rodikliai apima sritis nuo priešmokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir vėlesnio absolventų įsidarbinimo.

Nustatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. VDU. Įsipareigojama numatyti „tvarų darbo užmokesčio augimą“ ir po 2024 metų.

Numatoma, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje (2019–2020 metų reikšmė – 46,3 proc.).

Mokyklų, kurios atitinka mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius 2024-aisiais turėtų pasiekti 60, 2030-aisias – 300. Šiuo metu yra viena tokia mokykla.

Susitarta siekti, kad 2030 metais visos mokyklos turi fizines ir virtualias laboratorijas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) laboratorijas.

Trečdalis turėtų profesinę kvalifikaciją

Pagal susitarimą, 2027-aisiais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų turėtų įgyti profesinio mokymo kvalifikaciją (dabar yra 26 proc.). Taip pat 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų 2030-aisiais turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.).

Dokumente nustatoma, kad įsidarbinusiųjų pagal kvalifikacijos lygį per pirmus metus po studijų baigimo dalis nuo visų įstojusiųjų turi sudaryti 60 procentų. 2019-aisiais pagal kvalifikaciją per metus po studijų baigimo įsidarbino 42 proc. pirmos pakopos ir 65 proc. antros pakopos universitetų absolventų, 30 proc. kolegijų absolventų.

Bendrojoje susitarimo dalyje apibrėžiama 18 įsipareigojimų.

Siekiama, jog visi eitų į darželius

Numatoma sudaryti sąlygas visų vaikų ikimokykliniam ugdymui, garantuoti saugią ugdymo aplinką užkertant kelią patyčioms ir smurtui, užtikrinti pedagogų ir kitų darbuotojų galimybes tobulinti socialines-emocines ir kitas kompetencijas.

Iki 2024 metų įsipareigojama sukurti bendrą ir visiems vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, kuris būtų taikomas tiek kaimo, tiek miesto vaikams, įskaitant ir užsienio lietuvius tautinių mažumų narius. Jis apimtų kalbinį, gamtamokslinį, informacinių technologijų, finansinį, kultūrinį, pilietinį raštingumą ir ugdytų kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

Siekiama užtikrinti, kad tiek valstybiniai, tiek privatūs švietimo tiekėjai, gaunantys valstybės finansavimą, viešai skelbtų pažangos ataskaitas, reguliariai būtų vykdomas išorinis jų veiklos ir ugdymo kokybės vertinimas.

Dar vienas tikslas – iki 2023 metų pabaigos mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones. Taip pat nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą, plėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.