Švietimo bendruomenė: jei pedagogų algos nedidės, kadencijos pabaigoje švietimo problemos prilygs COVID-19

Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo. Pasak profsąjungų atstovų, mokytojų trūkumas jau pasiekė kritinį lygį, o politinės valios stoka švietimą kasdien skandina vis giliau.

Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>123rf nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>123rf nuotr.
 Vilija Targamadzė.<br>Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarijos) nuotr.
 Vilija Targamadzė.<br>Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarijos) nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Švietimo bendruomenė sako, kad jos netenkina Vyriausybės planai pedagogų atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Egidijus Milešinas<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Egidijus Milešinas<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Vilija Targamadzė<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Targamadzė<br>T.Bauro nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilija Targamadzė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 10:26 AM, atnaujinta Sep 14, 2021, 6:16 PM

Vyriausybės pažadais netiki

Pedagogų problemas antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai: darbo sąlygos ir atlygis“ aptarė parlamentarė Vilija Targamadzė ir švietimo profsąjungų atstovai.

Neseniai pasirašytame politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos nurodytas siekis, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Pažymima ir tai, jog iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarys 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Vis tik švietimo bendruomenė akcentuoja, kad atlyginimas privalo būti didinamas ne nuo 2022 metų rugsėjo 1-osios, kaip pažadėta, o nuo 2022 metų sausio 1-osios. Taip esą būtų padengta bent dalis jų patirtų nuostolių per karantiną ir patenkinti teisėti lūkesčiai.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė teigė, jog pagrindinė Lietuvai gresiančio pedagogų stygiaus priežastis yra prastos mokytojų darbo sąlygos.

„Tai yra ikimokyklinis, priešmokyklinis ir vidurinis ugdymas. Pedagogas šiandien yra atsakingas už labai daug veiklų, kurios ne visada yra tiesiogiai matomos. Taigi jo atlyginimas šiandien visiškai neatspindi įdėto darbo ir kvalifikacijos.

Vyriausybė gudrauja, kai sako, kad mokytojams algos bus pakeltos nuo kitų metų rugsėjo mėnesio. Šiuo metu deramės dėl kolektyvinės sutarties, ir reikalaujame, kad jas pakeltų nuo sausio mėnesio, nes Vyriausybė yra skolinga mokytojams už didžiulį papildomą darbą nuotolinio ugdymo metu“, – tvirtino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

Pasak jos, šiuo metu mokytojas „į rankas“ uždirba apie 800-900 eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 procentų.

Mokytojai kasmet ir gauna 10, 20, 30 euriukų. Ar čia nepasityčiojimas? Tiek darbo įdedi, ir gauni 30 eurų“, – kalbėjo A.Kindurienė.

Jos teigimu, didmiesčiuose situacija yra kiek geresnė, nes vienas mokytojas gali dirbti keliose mokyklose, tačiau rajonuose ar kaimuose mokiniai kai kurių dalykų mokytojų tiesiog neturi.

„Pradinių, gamtos mokslų mokytojų trūksta, jau nekalbant apie tai, kiek priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdyme trūksta pedagogų“, – svarstė A.Kindurienė.

Mano, kad krizė tik gilės

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas kalbėjo, kad, jeigu Vyriausybė biudžete nenumatys lėšų pedagogų algų kėlimui, švietimas valdantiesiems taps dar didesniu galvos skausmu.

„Šiai Vyriausybei kadencijos pabaigoje švietimas taps daug didesne problema, nei COVID-19 pandemijos valdymas ar į Lietuvą plūstantys migrantai. Prieš kiekvienus rinkimus girdime, kad, kai mes ateisime, tai pirmiausia spręsime švietimo srities problemas, tad ši Vyriausybė nėra išimtis. Pažadus girdėjome, o dabar vėl girdime tą patį – kad nėra pinigų.

Kategoriškai su tuo nesutinku, ir manau, kad trūksta ne pinigų, o politinės valios, drąsos ir noro“, – tvirtino E.Milešinas.

Pasak jo, ilgus metus švietimo įstaigose dirbantys mokytojai nemato jokių prošvaisčių, tad problemos ateityje tik gilės.

„O po kelių metų jau nebebus laiko spręsti jų, tad kentės patys vaikai“, – pridūrė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.

Jam pritarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, kuris teigė, kad švietimo problemų sprendimas labiau primena nuvažiuojantį traukinį, kai problemas bandoma spręsti bėgant iš paskos.

„Tokia situacija verčia visus sunerimti – besibaigiančios derybos dėl biudžeto švietimo bendruomenei nieko gero nežada“, – svarstė A.Navickas.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos atstovė Jūratė Adrija Šidlauskienė aiškino, kad dėl mokytojų trūkumo rajonuose mokyklų vadovai yra priversti pagalbos prašyti jau į pensiją išėjusių pedagogų.

„Katastrofiškai trūksta mokytojų, ypač kaimo vietovėse. Vadovams kyla labai didžiuliai iššūkiai surandant mokytojus, pasiūlant jiems pakankamai didelį krūvį ir atitinkamai darbo užmokestį.

Nuotolinis ugdymas atėmė iš mūsų nemažai vyresnio amžiaus mokytojų. Dabar susiduriame su dideliu mokytojų trūkumu, labai daug vadovų yra priversti prašyti sugrįžti į drabą pensinio amžiaus mokytojų“, – sakė A.Šidlauskienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas ​prof. Sigitas Vaitkevičius savo ruožtu teigė, kad aukštosiose mokyklose situacija taip pat prasta.

„Susiduriame su dviem didelėmis problemomis – neturime mokslo finansavimo. Tai, kad ministerija skyrė mokslo lėšas, yra viena, bet tos lėšos nueina laboratorijoms išlaikyti, nueina įvairiems pirkimams, bet jie nėra skiriami tam, kad paremtumėme mokslo produktą. Šiandien jis rengiamas mokslininko lėšomis.

Įsivaizduokite gamyklą, kurioje dirba žmonės ir joje gaminamas kažkoks produktas. Tau duoda konvejerį, darbo vietą, moka atlyginimą ir sako: medžiagas atsinešk savo ir pagamink prekę. Tai tokia situacija pas mus šiandien yra aukštajame moksle“, – palygino S.Vaitkevičius.

Pasak jo, mokslo darbuotojai dirba ne tik aukštojoje mokykloje, bet ir namuose, kartais net iki išnaktų.

„Tam, kad mes padarytumėme mokslinį drabą, dažnai sėdime vakarais, susirašinėjame mokslininkų komandose, ir visos priemonės yra perkamos savo lėšomis“, – aiškino jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.