„Mūsų pozicija yra ta, kad ugdymo sritis, jei ir toliau labai prastėja situacija, kad būtų ta pati paskutinė, kuri išeitų į nuotolinį. Mūsų pozicija yra ta, kad darytume viską, kad padėtume, kad vyktų kontaktinis mokymas“, – antradienį Seime susitikęs su Demokratų frakcija sakė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms skirtingai sekasi tvarkytis su epidemiologine situacija ugdymo įstaigose: vienose mokyklose pakankamai daug vaikų testuojasi ir nėra židinių, kitos susiduria su sunkumais.
D. Razmuvienė atskleidė, dėl kokių priežasčių miršta nuo COVID-19 paskiepyti asmenys
„Bėda yra tai, kad turime labai skirtingą savivaldybių organizacinį mechanizmą, vienos savivaldybės sako, kad sistema veikia puikiai ir sklandžiai, ir tikrai yra pavyzdžių mokyklų, kur ir susirgimų nėra, bet yra mokyklų, kur situacija yra kitokia. Bandoma ieškoti protingo vidurio tarp epidemiologinių dalykų ir organizacinių dalykų, nes kai kur yra tiesiog mokyklų gebėjimas organizacinėmis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo A. Dulkys.
Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva iki šiol buvo viena tų, kur nuotolinis ugdymas mokyklose tęsėsi ilgiausiai.
Šiuo metu mokyklose fiksuojama daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laikinoji vadovė Giedrė Aleksienė pirmadienį pateikė duomenis, kad praėjusią savaitę mokyklose buvo nustatyti 129 koronaviruso židiniai.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną.
Susiję straipsniai
Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį. Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 504,5 atvejo ir 6,1 proc., per parą pakilo abu šie rodikliai.