Vienuoliktokų pamokoje – LGBT lyginimai su pedofilais, mokykla tokią informaciją paneigė

„Gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, – tokias ir panašias frazes sostinės VGTU inžinerijos licėjuje galimai girdėjo ir skaitė psichologijos pamokoje apsilankę vienuoliktokai. Mokyklos direktorė penktadienį tokią informaciją paneigė.

 Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo iš moksleivės gauta žinute.<br> Lrytas.lt koliažas
 Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo iš moksleivės gauta žinute.<br> Lrytas.lt koliažas
Kaune vykusios LGBT eitynės.<br>T.Bauro nuotr.
Kaune vykusios LGBT eitynės.<br>T.Bauro nuotr.
T.V.Raskevičius Kaune vykusiose LGBT eitynėse.<br>T.Bauro nuotr.
T.V.Raskevičius Kaune vykusiose LGBT eitynėse.<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
 Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 24, 2021, 12:12 PM, atnaujinta Sep 24, 2021, 7:17 PM

Lygino su pedofilais

Apie tai, kad VGTU inžinerijos licėjuje gali būti skatinama neapykanta ir pateikiami klaidingi faktai apie LGBT bendruomenę, socialiniame tinkle ketvirtadienį paskelbė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Mokinės jam atsiųstose skaidrėse matyti, kad psichologijos pamokoje vienuoliktokams buvo aiškinama apie lytinius sutrikimus, o tai mokytoja susiejo ir su LGBT bendruomene.

Vienoje iš skaidrių išskirtos ir tokios frazės: „Gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“.

T.V.Raskevičius kalbėjo, kad melagingi teiginiai mokiniams greičiausiai buvo pateikiami kaip faktai.

„Tai ne šūkiai iš maršistų plakatų, o skaidrė iš VGTU inžinerijos licėjus vienuoliktokams galimai dėstomos psichologijos kurso pamokos. Su manimi neformaliai susisiekė viena šios mokyklos moksleivė.

Jos teigimu, tai nebuvo stereotipų ar išankstinių nuomonių skaidrė, skatinanti moksleivius kritiškai mąstyti apie homoseksualumą. Šie teiginiai galimai buvo dėstomi kaip faktai.

Dar daugiau, šie melagingi ir klaidingi teiginiai buvo pristatomi aptariant kitus lytinius sutrikimus, tokius kaip kandualizmas, hipoksifilija ar nekrofilija. Tą patvirtina dar 15 momentinių nuotolinės pamokos turinio nuotraukų“, – feisbuko paskyroje rašė T.V.Raskevičius.

Jis pažymėjo, kad, pagal šiuo metu galiojančią dešimtąją Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos redakciją (TLK-10), homoseksualumas nėra laikomas sveikatos sutrikimu.

Seimo narys dėl šio atvejo taip pat kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM).

„Lietuvos psichologų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad homoseksualumas ir (ar) biseksualumas nėra laikomi psichikos sutrikimu. Todėl kyla principinis klausimas, kodėl buvo pasirinkta apie homoseksualumą kalbėti pamokoje, skirtoje aptarti lytinius sutrikimus.

Šiandien raštu kreipiausi į Licėjaus administraciją ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, su prašymu įvertinti, ar ši mokymosi medžiaga yra suderinama su Pedagogų etikos kodekso 5-uoju Žmogaus teisių pripažinimo principu bei Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos nuostata, kad 11-12 klasių mokytojas turėtų skatinti mokinius gerbti savo bei kitos lytinės orientacijos asmenis.

Negaliu patvirtinti, kad ši informacija yra iki galo teisinga, tačiau tikiu, kad atsakingos institucijos šį atvejį įvertins rimtai.

Mes čia kalbame apie Partnerystės įstatymą, kuris pripažintų, jog tos pačios lyties poros yra vertos teisinės apsaugos. Tuo tarpu jauni žmonės Lietuvos mokyklose yra mokomi, kad homoseksualūs žmonės yra iškrypėliai. Taip ir gyvenam dviejų paralelinių visatų valstybėje“, – rašė T.V.Raskevičius.

Pateikė daugiau detalių

Penktadienio popietę VGTU inžinerijos licėjus pateikė daugiau detalių apie vykusią pamoką. Mokyklos vadovė Regina Mikalauskienė pažymėjo, kad minima psichologijos pamoka vyko 2021 m. gegužės 6 d. per „Zoom“ programą.

Ji vyko nuotoliniu būdu 11-ų klasių mokiniams, pasirinkusiems psichologijos dalyką.

„Pamoką vedė Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) narė, EuroPsy sertifikuota psichologė Dangolia Kušlevič-Veršekienė. Pamokos tema: Nukrypimas nuo normos ir penki mitai apie homoseksualumą.

Ištrauktos iš konteksto formuluotės „gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“ pamokoje buvo pateiktos kaip visuomenėje sklandantys mitai, o ne dėstomos kaip faktai“, – komentavo R.Mikalauskienė.

Kiek anksčiau ji portalui lrytas.lt patvirtino, kad pamokos skaidres ketvirtadienio vakarą taip pat gavo ir su mokytoja kalbėsis penktadienį po pietų.

„Mokykla yra gyvas organizmas, ir iki šio klausimo dar nepriėjau. Tačiau labai nustebau. Nelabai tikiu, kad taip iš tikrųjų galėtų būti, nes labai gerai pažįstu žmogų.

Aš turiu informaciją, man atsiuntė, o kas iš tikrųjų yra, dar tikrai nenoriu komentuoti. Toks kaltinimas, švelniai tariant, įdomus. Nedarykime išankstinių vertinimų ir nekalkime prie kryžiaus“, – portalui lrytas.lt komentavo VGTU inžinerijos licėjaus vadovė.

Panašių atvejų pasitaiko ir dažniau

Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė portalui lrytas.lt sakė, kad moksleiviai į centrą kreipiasi retai, tačiau panašių atvejų tikrai pasitaiko.

„Šių metų pradžioje sulaukėme pranešimo apie kunigo kurstomą neapykantą mokyklos mišių metu, 2017 m. Telšiuose nuskambėjo tikybos mokytoja, pamokos metu pasakojusi apie gėjų kanibalizmą ir pedofiliją.

Tikėtina, jog pasitaiko ir daugiau atvejų, tačiau ne visi pasiekia viešąją erdvę. Dėl šios priežasties svarbu atpažinti diskriminacines apraiškas mokyklose ir jas kelti į viešumą.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas numato, jog švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu.

Švietimo įstaigos taip pat privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti įstatyme nustatytais pagrindais, tarp kurių yra ir lytinė orientacija“, – komentavo M.Guliakaitė.

Ji kalbėjo, kad, pastebėjus diskriminaciją mokyklos bendruomenėje, svarbu apie ją netylėti, pranešti Lygių galimybių kontrolierei arba šioje srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.

„Jeigu pastebima ne tik diskriminacijos, bet ir neapykantos kurstymo požymių, būtina apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms ir/ar nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, naudojantis alternatyvia pranešimų platforma manoteises.lt/pranesk. Tokie veiksmai negali likti be atsako“, – sakė specialistė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui lrytas.lt komentavo, jog dėl šios situacijos mokytojų, mokinių skundų nesulaukė.

„Tačiau gavome informaciją apie minimą įvykį ir aiškinamės jo aplinkybes. Tokie pasisakymai yra nepriimtini.

Tai, kas vyksta mokykloje, – formalaus ugdymo pamokos ar neformalus ugdymas, ar tiesiog tarpusavio bendravimas – turi remtis bendražmogiškais principais, tokiais, kaip pagarba visiems žmonėms nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės, pajamų, šeimos padėties, seksualinės orientacijos ar pan.

Pamokų lytiškumo temomis turinys turi atitikti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą ir bendras ugdymo nuostatas, t.y. pamokose niekas negali būti žeminamas“, – aiškino ŠMSM atstovai.

Pasak ministerijos, mokytojai patys laisvai ruošia pamokos medžiagą, vadovaudamiesi bendrais programoje numatytais principais.

„Kai buvo parengta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, mokykloms buvo rekomenduota pasirinkti programos įgyvendinimo būdą, modelį, suburti komandą, pasiskirti atsakingą asmenį ar koordinatorių. Nėra vieno unifikuoto modelio, kaip mokykla turėtų įgyvendinti šią programą. Labai svarbu, kad mokykla įsivertintų, koks vietos bendruomenės socialinis kontekstas, kokios problemos, kokios temos aktualios būtent jos mokiniams, ir atsižvelgusi į tai, susitartų dėl tik tai mokyklai priimtiniausio programos įgyvendinimo modelio.

Mokytojas ar kitas ugdymo specialistas, atsakingas už Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, lytiškumo ugdymo turinį turi derinti su švietimo pagalbos specialistais.

Programoje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių mokinių ugdymo principų – pagarba žmogui ir lyčių lygiavertiškumas. Programos nuostatos draudžia diskriminuoti asmenį dėl jo, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) šeiminio ar kitokio statuso, lytinės orientacijos ir/ar jos nepriėmimo, lytinės tapatybės. Draudžiama skatinti nepasitenkinimą savo kūnu, išvaizda ar lytine orientacija“, – rašoma ŠMSM atsakyme.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.