Siūlo keisti moksleivių vertinimo tvarką: į aukštąsias mokyklas kelią nutiestų ne tik brandos egzaminai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti moksleivių vertinimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, atsižvelgiant ne tik į brandos egzaminus, bet ir į asmenines vaikų savybes ir gebėjimus. Šie pokyčiai, pasak LVŽS, galėtų įvykti jau nuo 2027-ųjų.

 Moksleivė<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Moksleivė<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Moksleivė<br>V.Skaraičio nuotr.
Moksleivė<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Jovaiša<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Jovaiša<br>T.Bauro nuotr.
Egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Egzaminai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Moksleiviai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Moksleiviai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 7, 2021, 11:47 AM, atnaujinta Oct 7, 2021, 12:16 PM

Įvardijo naujus kriterijus

Ketvirtadienį frakcijos atstovas Eugenijus Jovaiša ir LVŽS pirmininkas, šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis Seime surengė spaudos konferenciją „Sisteminiai bendrojo ugdymo vertinimo pokyčiai. Ką siūlo LVŽS?“

Pasak partijos pirmininko, švietimo klausimai šiuo metu yra prioritetiniai.

„Švietimo klausimas šiandien Lietuvoje yra bene aktualiausias. Tai, kad visos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo ateities, yra rodiklis, kad visi vienodai suprantame, kad švietimas ir Lietuvos sėkmė yra labiausiai susiję dalykai“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Šešėlinės vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministras E.Jovaiša savo ruožtu aiškino, jog dabartinių moksleivių brandos vertinimas nėra tinkamas, todėl siūlo pokyčius.

„Mes užmiršome įvertinti brandą, užmiršome sekti individualius žmogaus pasiekimus per 12 metų. <...> Užmiršome motyvuoti savo mokinius sistemingam, nuolatiniam darbui, nebevertindami jo pasiekimų išraiškoje per vidurkius. Užmiršome, kad mūsų vaikai savo brandą augina ir neformaliame ugdyme“, – sakė E.Jovaiša.

Pasak jo, LVŽS siūloma nauja vertinimo sistema remiasi keliais esminiais principais.

„Pirmiausia mes brandos vertinimą norime atsieti nuo stojimo į aukštąją mokyklą, o stojimas į aukštąją mokyklą turėtų vykti pagal pačios aukštosios mokyklos nusistatytas taisykles ir kriterijus.

Kitas principas yra vertinimo visuotinumas – vertiname ir formalų, ir neformalų ugdymą.

Trečias dalykas – motyvacijos dėlei ir dėl kitų svarbių dalykų vertinsime ir vidurkius. Manoma, kad ugdytinio brandos aukščiausias laipsnis yra 100 balų. Kol kas mes manome, kad brandai įrodyti užtektų 60 balų“, – vardijo E.Jovaiša.

Pasak jo, būtų privalomi penki egzaminai: „Lietuvių kalba – 10 procentų , matematika – 10, užsienio kalba – 10, pilietinė branda – 10, gamtos mokslai – 10.“

Pasak LVŽS atstovo, brandos atestatui įgyti iš viso reikėtų keturių dalykų – būtų vertinami brandos egzaminai, pažymių vidurkiai, baigiamasis brandos darbas ir neformalaus ugdymo metu įgytos kompetencijos.

„Klausimas, kada reikėtų pradėti skaičiuoti vidurkius? Kol kas siūlome skaičiuoti nuo 8 klasės, kad mokiniai ir tėvai galėtų turėti didelį laiko tarpą priprasti prie naujos sistemos, o svarbiausia, per tą laiką, kol įsigaliotų įstatymas, galėtų pasikeisti ir mokinių vertinimo sistema.

Baigiamasis darbas jau dabar yra mūsų bendrojo ugdymo sistemoje – deja, jis nėra toks populiarus. Bijau, kad surastumėme vieną procentą rašančių. Jis turėtų parodyti mokinio individualią brandą, polinkius, kompetencijas, ir rodyti asmenybės polinkį į vieną ir kitą veiklą.

Šis baigiamasis darbas ateityje stojant į aukštąsias mokyklas galėtų tapti ir motyvaciniu laišku“, – svarstė E.Jovaiša.

„Lygiagrečiai, o gal anksčiau, aukštosios mokyklos turėtų įgyti teisę priimti savo studentus pagal nusistatytą tvarką. Daugelis iš šių brandos elementų galėtų pasitarnauti tam, ką norėtų pasiimti aukštoji mokykla“, – pridūrė jis.

Pasak E.Jovaišos, ypač svarbus ir neformaliojo švietimo vaidmuo.

„Atestatas turėtų turėti specialų priedą, kuriame turėtų būti išrašyti svarbiausi neformalaus ugdymo jaunuolio ar jaunuolės pasiekimai: ar sporto, ar dalykinės olimpiados, ar baigtos mokyklos. Kaip apskaityti šį dalyką, yra daug būdų – ar nustatyti tam tikrą valandų skaičių, kurias reikia išbūti, ar kokybiniais dalykais išskaičiuoti“, – sakė jis.

Nuimtų dalį naštos ir abiturientams

Anksčiausiai šie pasikeitimai galėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

„Šešeri metai turėtų būti tas laikotarpis, per kurį galėtumėme pasiruošti šiam pokyčiui. Pats svarbiausias dalykas – kokią padaryti teisingą, objektyvią žinių vertinimo sistemą, kad tie vertinimai būtų tolygesni visoje Lietuvoje“, – sakė akademikas.

R.Karbauskis savo ruožtu kalbėjo, kad šie pokyčiai jau 12-oje klasėje nuo moksleivių pečių nuimtų didelę dalį naštos.

„Tas brandos egzaminų atsiejimas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas leistų nuimti dabartinę įtampą 12 klasėje, kai visa 12 klasė virsta pasiruošimu egzaminams, ir nuo jų priklauso, ar vaikas bus priimtas į aukštąją mokyklą, ar nebus“, – teigė R.Karbauskis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.