Išskyrė ryškiausias problemas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiuždinienė trečiadienį pristatė priemones, kaip ministerija 2022–2030 m. sieks gerinti mokytojų kvalifikacijas ir jų rengimo procesą. Ji pabrėžė, kad dabartinė sistema neįgyvendina tikslo, kad pedagogai būtų rengiami tose srityse, kuriose reikia.
Pasak ministrės, ŠMSM siūlys stipendijas didinti prioritetinėse srityse studijuojantiems studentams.
„Siūlome didinti stipendijas paskutinio kurso pirmos pakopos ir gretutinių profesinių studijų studentams net iki 500 eurų. Didinimas yra galimas tik tada, jei studentas pasirašo sutartį su mokykla ar savivaldybe, kurioje įsįpareigoja dirbti ne mažiau 0,75 etato ir ne trumpiau nei 3 metus.
Tokiu atveju jam nereikia grąžinti šios stipendijos. Taip norime paskatinti būsimų mokytojų grįžimą į regionus“, – pažymėjo ministrė.
Pasak J.Šiugždinienės, tik 40 proc. studijas baigusių žmonių įsidarbina mokyklose, o vos 20 proc. – regionuose.
Tam ketinama perskirstyti valstybės biudžeto skiriamas lėšas.
„Šiuo metu mes per metus išleidžiame 3,5 mln. stipendijoms, per ketverius metus – virš 12 mln. eurų. Mes jas ketiname perskirstyti, taikliau paskirstyti“, – teigė ministrė.
Pažymima, kad šiuo metu itin trūksta matematikų, fizikų ir chemikų, o kiek daugiau parengiama ikimokyklinio, fizinio ugdymo mokytojų.
Pasak ministrės, jeigu dabar nebus priimti greiti sprendimai, tai ta situacija, kai po kelerių metų truks daug mokytojų, gali užklupti visai netikėtai.
„Dabar mes skatiname stipendijomis visus studentus, tai mūsų tikslas nukreipti ten, kur mums jų labiausiai trūksta. Ten, kur mes susiesime su darbo vieta, kur bus galimybė iš karto įsidarbinti mokykloje pirmaisiais metais, jie gaus 500 eurų stipendiją ir jiems jos nereikės grąžinti“, – aiškino J.Šiugždinienė.
Naikins ir biurokratinius barjerus
Taip pat planuojama jau dirbantiems mokytojams finansuoti papildomos pedagoginės specializacijos įgyjimą.
„Mokytojas, kuris šiandien dėsto matematiką, galėtų dėstyti ir fiziką, biologiją – taip mes spręstumėme problemas šiose srityse, kuriose mus mokytojų trūksta labiausiai“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Planuojama 20 proc. padidinti ir valstybės finansuojamų profesinių pedagogikos studijų vietų skaičių.
„Nuo kitų metų rugsėjo planuotumėme turėti maždaug 250 valstybės finansuojamų vietų. Per trumpą laikotarpį žmonės, kurie jau turi patirtį, jiems suteikti pedagoginių žinių ir paskatinti juos eiti į mokyklas“, – sprendimą motyvavo ministrė.
Ji žadėjo, kad bus naikinami ir biurokratiniai barjerai.
„Norime išplėsti studijų programų ratą, kurias baigus būtų galima dirbti atitinkamo dalyko mokytoju. Šiandien yra turbūt neįmanoma turint inžinierio kvalifikaciją ateiti dirbti į mokyklą. Žinoma, čia reikės ir pedagoginių žinių sustiprinimo“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Tačiau vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose – Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.
