Seimo valdančioji Laisvės frakcija ragina atsakingas institucijas imtis ryžtingų priemonių, kad nereikėtų grįžti prie nuotolinio ugdymo, o vienas iš siūlymų – privalomas mokinių testavimas.
Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai nerimauja, kad įvedus privalomą testavimą, net pusė visų šalies į mokinių į mokyklas nebeitų.
Mato galimą kelią
Šiuo metu ugdymo įstaigose fiksuoti 675 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, su šiais protrūkiais susiję 3146 COVID-19 užsikrėtimai.
Laisvės frakcijos nariai siūlo, kad, esant sudėtingai pandeminei situacijai, moksleiviai turėtų testuotis privalomai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu reguliariai testuojasi tik 48 proc. mokinių, yra savivaldybių, kur šis rodiklis nesiekia nė trečdalio.
Laisvės partijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo, kad norint išspręsti sudėtingą epidemiologinę situaciją mokyklose, reikia privalomų testų.
„Geriau apsisaugoti, negu po to gailėtis. Norėtųsi, kad tokiu lemiamu, labai įtempu momentu mes padarytume visus žingsnius. (...) Jei vėliau, po lapkričio švenčių, pablogės epidemiologinė situacija, kad apsisaugotume ir užtikrintume vaikams kontaktinį ugdymą, nes tai yra neišmatuojamos svarbos klausimas“, – pabrėžė V.Mitalas.
Anot jo, pirmadienį Laisvės frakcija aptarė kelis pasiūlymus, tarp jų – ir dabartinio leidimo testuoti vaikus, kurį turi pasirašyti tėvai, pakeitimas į nesutikimą testuoti.
„Galbūt galima teisiniais sprendimais užtikrinti, kad tėvai rašytų tada, kai jie nesutinka, kad jų vaikas testuotųsi, ir prisiimtų visą tą atsakomybę. Bent jau pasirašydami perskaitytų, kad toks nesutikimas gali reikšti ir prastėjančią epidemiologinę situaciją bei nuotolinį mokymą“, – sprendimus pasiūlė Laisvės partijos narys.
Siekis – kad vaikai nebūtų skriaudžiami
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė įsitikinusi, kad jeigu mokinių testavimo procentas būtų aukštesnis, tikrai stebėtume geresnę epidemiologinę situaciją mokyklose.
„Vieni izoliuojami, kiti vaikai tikrinami, tai leidžia virusą stabdyti“, – pabrėžė epidemiologė.
Jos teigimu, nuo 12 iki 16 metų amžiaus grupėje pasiskiepijo tik apie 30 proc. vaikų, ugdymo įstaigose testuojasi apie 50 proc. mokinių. Anot jos, toks procentas epidemiologine prasme jau leidžia virusą valdyti.
„Aišku, yra ugdymo įstaigų, kur atliekama tik 12 proc. tyrimų – tai yra labai blogai. Ir tose ugdymo įstaigose, kaip matome, registruojami didžiausi protrūkiai“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
„Vaikas, jei ir nepaskiepytas, ir jam neleidžiama testuotis, jis yra skriaudžiamas dėl socialinės galimybės būtų kontaktiniame ugdyme. Tėvai turėtų labai pagalvoti, nes dabar matome praėjusių metų pasekmes, kai vaikai buvo nekontaktiniame ugdyme“, – pabrėžė epidemiologė.
Prilygintų nuotoliniam ugdymui?
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius tokių pasiūlymų teigia nepalaikantis.
„Šiuo metu tikrai norėtume, kad privalomojo testavimo nebūtų – mes ir dabar esame pasiekę pakankamai neblogą testavimo lygį mokyklose“, – įvertino J.Lukošius.
Ministerijos kancleris įsitikinęs, kad privalomo testavimo mokyklose įvedimas problemos neišspręstų.
„Privalomo testavimo įvedimas nebūtinai išspręstų situaciją. Mums tiesiog reikia dirbti su tomis savivaldybėmis ir tomis klasėmis, kur testavimo rodikliai prastesni“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
J.Lukošius prisiminė analogišką situaciją pavasarį, kada norint sugrįžti į klases mokiniai privalėjo testuotis.
„Matėme, kad į klases pavasarį sugrįžo labai mažas, praktiškai nieko nekeičiantis procentas mokinių. Nenorime, kad tokia situacija pasikartotų, matome, kad privalomas testavimas gali būti tiesiog prilyginamas nuotoliniam ugdymui, ir nenorime, kad mokiniai išeitų į nuotolinį ugdymą“, – pažymėjo jis.
J.Lukošius pabrėžia, kad ir dabar pusė tėvų Lietuvoje nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami, tad privalomo testavimo atveju, anot jo, pusė mokinių galimai neitų į mokyklas.
Savo ruožtu V.Mitalas pabrėžė, kad nesiimant ryžtingų sprendimų rizikuojama, jog visi vaikai nebegalės eiti į mokyklas.
„Ar nebus taip, kad be šio ar kitų sprendimų, kurie yra reikalingi, mes tiesiog turėsime visas mokyklas uždaryti? Štai kur yra situacijos tragedija“, – akcentavo parlamentaras.
Turi kompleksinius duomenis
Mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas teigė matantis privalomo testavimo naudą, tačiau, anot jo, Vyriausybės nariai geriau mato, ar tokios priemonės šiuo metu tikrai yra reikalingos.
„Valstybės mastu, jeigu norime šiek tiek efektyviau valdyti pandemiją, tai, ko gero, testavimo privalomumas gali būti svarstomas. Jeigu mes testuotumėmes visi 100 proc., greičiau būtų užfiksuoti atvejai, didesnis procentas mokinių nuolat būtų kontaktiniame ugdyme.
Tačiau esame teisinė valstybė – jeigu tokių galimybių neturime, tai neturime“, – kalbėjo D.Žvirdauskas.
Asociacijos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybė valdo kompleksinius duomenis, todėl geriausiai žino, ar šiuo metu tokios priemonės yra reikalingos.
„Turime stebėti daug rodiklių – kokia yra medicinos sistemos apkrova, kiek sunkių susirgimų tarp vaikų. Reikėtų pasitikėti vykdomaja valdžia, jų sprendimai grįsti duomenimis ir jie mato visumą“, – kalbėjo D.Žvirdauskas.
Jo teigimu, nors problemų organizuojant kontaktinį ugdymą yra, jos dar nėra tokios rimtos, kad reikėtų uždaryti mokyklas.
