Samprotavimo rašinys – kaip rašyti? Svarbiausi rengimo ir vertinimo aspektai

Lietuvių kalbos pamokos mus lydi jau nuo pirmos klasės. Pradžioje namų darbams gauname užduotis parašyti kelis sakinius apie šeimą ar geriausią draugą. Vyresnėse klasėse rašome įvairius rašinius apie namus ar Tėvynę.

Pirmokas, pradinukas, mokslai, sąsiuvinys, rašyba, lietuvių kalba, mokslas, namų darbai, mokinys, moksleivis, parkeris<br>V.Balkūno nuotr.
Pirmokas, pradinukas, mokslai, sąsiuvinys, rašyba, lietuvių kalba, mokslas, namų darbai, mokinys, moksleivis, parkeris<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

mokslobaze.lt

2021-10-27 10:58, atnaujinta 2021-10-28 08:11

Vėliau perskaitę nemažai kūrinių – namų darbams rašome samprotavimo rašinį tema „Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas?“, „Ar charakteris lemia žmogaus likimą?“, Ką reiškia būti įsipareigojusiam Tėvynei?“ ir kitomis panašiomis temomis.

Kaip rašyti samprotavimo rašinį? Mokiniams samprotavimo rašiniai vis dar yra nemenka užduotis. Dažnas internete ieško rašinių pavyzdžių bei įvairios informacijos, kuri padėtų parašyti samprotavimo rašinį. Dalinamės naudingais patarimais, kurie padės geriau ir lengviau parašyti šį rašto darbą.

Kas yra samprotavimo rašinys ir kokia turi būti jo struktūra? Samprotavimo rašinys, tai toks rašinio tipas, kuriame turime samprotauti, atskleisti savo nuomonę, analizuoti bei polemizuoti. Tokio rašinio tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą. Analizę privalu susieti su vieno ar kelių privalomų autorių kūryba. Taip pat rašant tokio tipo rašinį galima remtis ir asmenine patirtimi.

Iš kokių pastraipų sudarytas samprotavimo rašinys? Rašinio pradžioje visada rašomas įvadas, tuomet pirmoji dėstymo pastraipa, antroji dėstymo pastraipa, trečioji dėstymo pastraipa, galiausiai – išvados.

Įvado rašymas

Norint gerai parašyti rašinį reikia suprasti temą, tam padėtų raktinių žodžių suradimas ir jų prasmės išsiaiškinimas, tad šioje pastraipoje galite paaiškinti sąvokas (svarbiausias), aprašyti trumpai epochos bruožus. Šioje pastraipoje reikia nurodyti problemą ir įvardinti pagrindinę mintį į kurią toliau atsakysite dėstymo pastraipose.

Tačiau svarbu įsidėmėti, kad šioje pastraipoje negalima argumentuoti, minėti kokiais autoriais remsitės, reikėtų vengti banalių pradžių, kaip „dauguma“ ar „daugelis“.

Dėstymo pastraipų rašymas

Samprotavimo rašinį sudaro 3 dėstymo pastraipos. Visų šių pastraipų struktūra yra vienoda: pirmasis teminis sakinys – teiginys (su raktiniais žodžiais), jis nurodo apie ką kalbėsite pastraipoje.

Toliau – argumentavimas, tai yra bendro pobūdžio aspekto aiškinimas. Kalbėjimas apie autorių dar kol kas negalimas. Tuomet galima pereiti prie autoriaus ar jo kūrinio. Turite įpinti autoriaus biografiją, istorinį kontekstą, sąsają su dabartimi bei aktualumą.

Galiausiai, paskutinis sakinys – dalinė išvada, tai gali būti tiek išsakomas teiginys po samprotavimo, tiek jūsų nuomonė. Rašydami kitas dėstymo pastraipas susiekite jas su pirmąją ar antrąją, vartokite tokius žodžius, kaip „viena vertus/„kita vertus“, „pirmiausia, antra, galiausiai“, „taip pat“.

Norint gerai parašyti dėstymo pastraipas rašykite nuosekliai, „neklijuokite“ sakinių, analizuokite pasirinktą siužetą, o nesistenkite jo atpasakoti. Nemoralizuokite ir nesiūlykite savo nuomonės, argumentavimui skirkite pusę savo pastraipos. Rašykite tik III ar beasmene forma.

Išvadų rašymas

Šioje pastraipoje pirmu sakiniu užtvirtinate tekstą. Negalite atkartoti dalinių išvadų ar minėti autorių ir jų kūrinių, tai turi būti perfrazuotos dalinės išvados. Naujos mintys jau nebegalimos.

Keliais sakiniais galite aprašyti aktualumą ir vertę. Dažniausiai išvadų rašymas pradedamas tokiais sakiais „Apibendrindamas galiu teigti (galima sakyti), jog (kad)...“

Vertinimo kriterijai ir naudingi patarimai

Norint gerai parašyti samprotavimo rašinį būtina žinoti vertinimo kriterijus. Jų žinojimas padės ne tik gauti gerą pažymį iš lietuvių kalbos pamokos už samprotavimo rašinį, bet ir puikiai išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kuriame viena iš užduočių bus samprotavimo rašinio rašymas.

Taigi, kas vertinama? Vertinamas temos supratimas, ar motyvuotai išskirti temos aspektai. Vertinama struktūra, kurioje analizuojama ar mokiniai nuosekliai plėtojo temą, ar yra samprotavimo rašinio dalys.

Vertinamas kūrinio analizavimas ir rėmimas kontekstu, ar jis buvo tinkamas ir tikslingas. Taip pat nemažai taškų gausite, jei rašysite aiškiai, sklandžiai, be gramatinių klaidų.

Naudinga prieš rašant rašinį apgalvoti temą, išsirašyti raktinius žodžius, kylančias idėjas, susirašyti autorius, kuriais galėtumėte remtis rašydami vienokia ar kitokia tema. Išties naudinga pasirašyti rašinio planą.

Neskubėkite rašinio iškart rašyti, kaip „galutinį“ variantą, rašykite į juodraštį, o parašę – perskaitykite kelis kartus, tikrai rasite ką patobulinti ar, galbūt, ištaisysite kelias netyčia padarytas gramatines klaidas.

Tikimės, kad šie patarimai buvo naudingi ir samprotavimo rašinį seksis parašyti kur kas lengviau ir geriau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.