Jau 10 metų Sofijos Kovalevskajos mokykloje dirbanti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė šį rudenį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvo apdovanota kaip viena geriausių metų mokytojų. Meną, netradicines erdves bei metodus pamokose naudojanti A. Aleksandravičiūtė teigia, kad tik drąsūs, mylintis savo darbą mokytojai pajėgūs keisti sustingusią Lietuvos švietimo sistemą.
Modernūs sprendimai būtini šiuolaikinei kartai
Kaip teigia A. Aleksandravičiūtė, dėl prastai funkcionuojančios švietimo sistemos pedagogams nereikėtų kaltinti vien tik viešojo sektoriaus administracijos. Dažnu atveju patys mokytojai nesiryžta keisti mokymo metodikų, neatkreipia dėmesio į vaikų poreikius, savijautą.
„Mokykloje nėra lengva daryti pokyčius, nes skirtingų kartų ir požiūrių mokytojai kartais nenori pabandyti taikyti kitokius mokymo metodus, organizuoti netradicines veiklas. Man labai apmaudu, jog kai kuriose mokyklose, administracijose ir mokytojų pasąmonėje vis dar tebegyvuoja senas, sustabarėjęs požiūris, kaip turėtų atrodyti pamokos. Suprantu, jog peržengti save, įprastas normas be galo sunku, bet tik tai padarius galime atrasti geriausią kelią,“- sako mokytoja.
Švietimo bendruomenėje kalbama, kad šiuolaikinės mokymo programos nebeatitinka poreikių jog šiandieninės mokymosi programos jau nebetinka besikeičiančiame pasaulyje augantiems vaikams.
„Šiandieninė mokykla vizijoje ir realybėje skiriasi: ji nebeatliepia mokinių poreikių, nemotyvuoja mokinių mokytis. Kai kurie mokytojai daugiausia akcentuoja tik akademinį augimą, tačiau reikalingos ne tik teorinės žinios, bet ir emocijos, visapusis žmogaus ugdymas.
Mokytojai raginami vis greičiau įgyvendinti mokymosi planus, greičiau taisyti darbus, greičiau pereiti programinių autorių kūrinius, mokinius raginti viską daryti greičiau. To greičio sąskaita prarandami giluminiai dalykai – visų pirma, asmeninis vaiko augimas“,- dalinasi A. Aleksandravičiūtė.
Mokytojų sėkmę lemia naujos metodikos
10 metų mokykloje dirbanti mokytoja iš patirties žino, kokią didelę įtaką tinkami mokymo metodai gali padaryti vaiko pasaulio supratimui. A. Aleksandravičiūtės teigimu mokytojai, kurie supranta tai, dirba daug ir tą daro su meile, motyvuoja vaikus siekti geresnių rezultatų.
„Tikiu, jog gyventi, mylėti, rinktis profesiją reikia širdimi ir, man atrodo, kad tas man padėjo ne tik gyvenime, bet ir darbe. Tačiau vien tik mylėti savo profesiją nepakanka, reikia įdėti daug kruopštaus ir atsakingo darbo. Dar svarbiau nebijoti naujovių: išbandyti naujus metodus ir ieškoti kelio į mokinių širdis. Tik pasiekę pastarąjį tikslą ir įsisavinę, jog mokinys ateina į mokyklą ne tik įgyti žinių, bet ir augti kaip asmenybė joje, pasieksime norimų rezultatų.“,- sako mokytoja.
Lietuvių kalbos mokytojai padeda mokymosi erdvių keitimo metodas. „Tiek aš, tiek ir visa mokytojų komanda, su kuria dirbame kūrybinėje klasėje, stengiamės vaikų mokymui naudoti įvairiausias erdves ne tik mokykloje, bet ir už mokyklos ribų. Tos erdvės gali būti miestai, parkai, muziejai, įvairios kultūros vietos ar dar kita aplinka.
Naujos erdvės savaime tampa mokymosi šaltiniu – kitaip tariant, iš visko, prie ko prisiliečiame, galime mokytis.
Dedame visas pastangas, kad mokymasis būtų kuo labiau patirtinis. Norime, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai išeitų iš komforto zonos. Bet kokią temą stengiamės įveiklinti, tikime, jog mokymasis turėtų vykti per judesį, kad veiktų ne tik protas, bet ir kūnas.“,- pasakoja A. Aleksandravičiūtė.
Dalyvavimas edukacinėse programose inicijuoja pokyčius
Sofijos Kovalevskajos gimnazistų mokytoją atrasti naujus mokymo metodus įkvėpė Lietuvoje įgyvendinamos programos. A. Aleksandravičiūtė dalyvavo Britų tarybos remtoje „People to People“ programos projekte „Tyrinėjimo menas“, kurios tikslas – diegti kūrybišką požiūrį į mokymąsi.
„Ši programa yra geriausia, kas galėto nutikti Lietuvoje mokytojams ir kartu mokiniams. „Tyrinėjimo menas“ leido mokytojams kažkiek atsikvėpti, pasižiūrėti į save iš šalies. Vykusios programos metu apmasčiau savo tikslus, vertybes, įsigilinau į tai, ką aš mokau, kaip aš mokau, ko noriu išmokyti vaikus.
Vertinu tai, jog šis projektas į visą procesą įtraukė kūrėjus, mokslininkus, įvairių sričių specialistus ir mokytojus ir leido mokytojams netradiciškai pažvelgti į savo mokomuosius dalykus. „Tyrinėjimo menas“ leido mokiniams atsiverti, pamatyti kitokį pasaulį, kuris yra už mokyklos ribų. Juk mokytojų tikslas – išmokyti, kaip gyventi pasaulyje, kaip pritaikyti teorines žinias praktikoje. Vien tik sėdėdamas prie knygų vaikas to neišmoks.“, – programos įspūdžiais dalijosi mokytoja.
„Galime tik pasidžiaugti puikiais rezultatais ir mokytojais, kuriuos ši programa įkvėpė tobulėti.“ – teigia Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, pridurdama, kad „Tyrinėjimo menas“ – tik vienas iš daugelio Britų tarybos projektų, skirtų Lietuvos mokytojams.
„Matydami teigiamus pokyčius Lietuvos mokyklose ir ypač mokytojų tarpe, šiais metais projektą perkeliame ir į vaikų dienos centrus, kad ir juose paįvairintumėme ir praturtintume ugdymo turinį ir vaikų bei socialinių darbuotojų drauge praleidžiamą laiką“.
