Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį sakė, kad toks sprendimas yra itin reikšmingas.
„Po konsultacijų pristatome svarbius pasiūlymus, kuriuos teiksime Vyriausybei – tai yra mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus. Po šiais biurokratiniais žodžiais slepiasi daugelio vaikų likimai, jų galimybės mokytis stipriose mokyklose, jų ateitis“, – aiškino ministrė.
Ji pridūrė, kad nutarimo projektas Vyriausybei bus teikiamas šios savaitės pabaigoje arba pirmadienį.
Pasak J.Šiugždinienės, jau neturėtų būti tokių klasių, kai viename suole sėdi penktokas su aštuntoku, o trečios ar ketvirtos gimnazinės klasės mokinys neturi galimybės aukščiausiu lygiu mokytis biologijos ar fizikos. Ji taip pat pabrėžė, kad turi būti didinami etatai ir šalies pedagogams.
„Aš šio sprendimo imčiausi, net jei tai pakeistų tik vieno vaiko ateitį“, – sakė J.Šiugždinienė.
Viceministras Ramūnas Skaudžius aiškino, jog šios pertvarkos tikslas toks, kad kiekvienam vaikui būtų suteikta galimybė mokytis pagal lygiavertes galimybes.
„Jungtinės klasės yra visos Lietuvos problema. Šiandien turime per 247 jungtines klases 1-4 klasėse ir per 120 klasių 5-8 klasėse“, – aiškino R.Skaudžius.
Jo teigimu, aiški tendencija, kad skirtumai tarp miestų ir regionų tik auga, o klasių dydžiai apriboja moksleivių galimybes rinktis tam tikras disciplinas ir studijas.
„Šiandien gali būti jungiamos visos keturios gretimos klasės pradiniame ugdyme, po dvi gretimas klases 5-8 klasėse, nejungiamos 9 ir 10 klasės, ir gali būti maža klasė 3 ir 4 gimnazijų klasių. <...> Siūloma, kad 5-8 klasėse apskritai nebūtų galima jungti klasių, ir galima jungti tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme“, – aiškino viceministras.
Mažesnės nei 8 vaikų klasės būtų jau nefinansuojamos, yra numatomos tik tam tikros išimtys tautinių mažumų mokykloms ir nevalstybinėms mokykloms.
Ministerija taip pat siūlo, kad jau 2024-aisiais ši rekomendacija dėl 21 moksleivio III-iosiose klasėse taptų privaloma. Nuo tada rekomenduojama, jog III ar IV klasėse mokykloje mokytųsi ne mažiau nei 31 moksleivis – nuo šio moksleivių skaičiaus jau būtų formuojamos dvi klasės. Mažiausiai 31 moksleivio III-ioms ir IV-oms gimnazinėms klasėms reikalavimas mokyklose taptų privalomos nuo 2026-2027 metų.
Planuojama taikyti išimtis tautinių mažumų mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms. Taip pat toms mokykloms, kurios nutolusios nuo kitų mokymo įstaigų daugiau nei 30 kilometrų atstumu.
Pasak R.Skaudžiaus, 2022 metų biudžete papildomai numatyta 13 mln. eurų mokyklų tinklo stiprinimui, mokinių pavėžėjimui, mokytojų pritraukimo į mokyklas priemonėms.
„To tikrai neužteks padaryti per vienerius metus, tai per trejus metus planuojama skirti 49 mln. eurų“, – tvirtino viceministras.
Pasak jo, šie pokyčiai su savivaldybėmis jau aptarti.
„Šie pokyčiai paliečia praktiškai kiekvieną savivaldybę. Tai tikrai paliečia Vilniaus rajoną, Ignalinos rajoną, Kupiškį ir kitus. <...>
Tikrai tariamės, girdime ir matome“, – pažymėjo R.Skaudžius.
ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.
