Laikas kalbėti apie privalomumą?
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 84,8 proc. kandidatų (2020 metais – 67,6 proc., 2019 metais – 82,1 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų (2020 metais – 1 proc., 2019 metais – 1,5 proc.).
Šiuo metu į aukštųjų mokyklų valstybės nefinansuojamas vietas priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, o tiems, kurie nori studijuoti už valstybės lėšas, reikia išlaikyti ir valstybinį matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojantiems į menus).
Vis tik specialistai į matematiką ragina žiūrėti dar rimčiau. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė naujienų portalui lrytas.lt sakė, jog taryba jau anksčiau yra svarsčiusi, kad baigiamieji egzaminai, susiję su brandos atestato gavimu, ir stojimas į aukštąsias mokyklas turėtų būti du atskiri procesai.
„Vienas labai aiškiai identifikuojantis, kokių egzaminų reikia, kad jaunuolis galėtų gauti brandos atestatą, o kitas procesas yra labai svarbus priklausomai nuo to, į kokią studijų programą stoji, kokie turėtų būti stojamieji egzaminai“, – aiškino S.Mačiukaitė-Žvinienė.
Pasak jos, jau atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, jog matematinis raštingumas yra svarbus kiekvienam, tad reikėtų diskutuoti ir apie privalomą matematikos egzaminą, norint įgyti brandos atestatą.
„Kalbant apie ateitį ir visuomenės brandą, galiausiai visus kitus aspektus, kurie yra svarbūs mums, kaip valstybei, tai matematinis raštingumas turėtų būti ne tik tiems žmonėms, kurie stoja į aukštąją mokyklą, bet ir kiekvienam, kuris žengia į suaugusiųjų pasaulį, nepriklausomai nuo to, ar tu siesi savo gyvenimą su universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu, ar bus pasirinktas kažkoks individualus kelias.
Laikas kalbėti apie visuotinį privalomumą, nes iki šiol, kiek ekspertai pasisakydavo ir atkreipdavo dėmesį į matematikos svarbą, kyla klausimas, kodėl tik tiems, kurie stoja į aukštąją mokyklą?“, – svarstė Švietimo tarybos pirmininkė.
Paklausta, ar toks sprendimas nesudarytų rimtų problemų mokyklą baigiantiems jaunuoliams, ji tvirtino, kad tokiu atveju būtų svarbu peržiūrėti egzamino turinį.
„Priimant bet kokį sprendimą, ypač kalbant apie baigiamuosius egzaminus, yra svarbu peržiūrėti ir sutvarkyti turinį. Jeigu būtų rastas sutarimas, kad matematikos egzaminas galėtų būti privalomas visiems, be abejonės, labai svarbus bus ir to turinio peržiūrėjimas. Šiuo atveju tai reikštų, kad kiekvienas mokinys, besimokantis mokykloje, turės po truputėlį savo žinias parodyti. Bet be abejonės, mokiniai yra labai skirtingi“, – kalbėjo S.Mačiukaitė-Žvinienė.
Nors matematikos brandos egzaminas nėra vienas sėkmingiausių šalies moksleiviams, ji svarstė, jog neišlaikymų pasitaiko visuomet.
„Atkreipiu dėmesį į paties turinio svarbą, į pagalbą visiems mokiniams, nes natūralu, kad vieni galbūt šiandien yra stipresni matematikos srityje, kitiems trūksta tam tikrų papildomų žinių, kad jie galėtų pasiekti atitinkamą lygį. Tai tas procesas turėtų būti sudėliotas. Jei būtų nuspręsta dėl jo visuotinumo, reikės pasidaryti rimtus namų darbus“, – pažymėjo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.
Siūlo du matematikos egzaminus
Matematikos mokytoja ekspertė, skaitmeninės matematikos mokymo platformos „Elicėjus“ ugdymo turinio grupės vadovė, doc., dr. Vilija Dabrišienė portalui lrytas.lt teigė, jog atsakymas dėl matematikos egzamino privalomumo brandos atestatui yra labai nevienareikšmiškas, o šalies moksleivių rezultatai verčia suabejoti, ar padidinus šio egzamino svarbą situacija pagerės.
„Viena vertus, tikrai plaukai šiaušiasi, kai susiduri su kai kurių abiturientų matematinėmis žiniomis. Bet kuri močiutė su 4 klasių išsilavinimu ar net visai be jo, sugebėtų skėstelėti rankomis ir parodyti, kokio ilgio yra metras, ir žinotų, kad pusė yra daugiau nei trečdalis. Patikėkite, tai žino tikrai ne visi šiuolaikiniai abiturientai, pretenduojantys į brandos atestatą. O branda – dalykas rimtas. Turėtum kažkaip įrodyti gebėjimą orientuotis pasaulyje.
Kita vertus, jau bandėme daugybę kartų. Valstybinis matematikos egzaminas ir dabar turi nemažą svorį. Jis leidžia siekti nemokamo aukštojo mokslo. Tai tikrai svaru. O rezultatai? Vis tokie patys, tragiški. Tai ar galime daryti prielaidą, kad dar labiau padidinus egzamino svorį, rezultatai pagerės? Visi siekiame to paties – brandaus ir išsilavinusio abituriento. Deja, sekasi nelengvai. Ir nesimato, kad padėtis gerėtų“, – svarstė V.Dabrišienė.
Pasak jos, tokiu atveju galima būtų keisti strategiją ir daryti du matematikos egzaminus.
„Vienas jų būtų bazinis, brandos atestatui gauti. Šis egzaminas būtų orientuotas į matematinį raštingumą, į tai, ką mes visi kasdien sutinkame realiame pasaulyje. Finansinio raštingumo pradmenys, mokėjimas suprasti duomenis, jų grafinę išraišką, elementarus supratimas apie matus ir matavimus, tikimybes, statistinių duomenų suvokimas būtinas kiekvienam žmogui. Toks egzaminas tikrai turėtų būti privalomas. Bet ne visiems pakankamas.
Žmogui, siekiančiam aukštesnių tikslų, norinčiam studijuoti, ypač srityse, kur būtinos gilios matematikos žinios, reikalingas visai kitas egzaminas. Va čia jau galima būtų reikalauti ne tik gilių matematikos žinių, bet ir to, kas svarbiausia – gilaus mąstymo, gebėjimo pagrįsti ir argumentuoti, remtis prielaidomis ir įrodyti, ieškoti ir rasti.
Manau, kad tokia strategija greičiau leistų pasiekti norimą rezultatą. Na, o tada vėl galėtume keisti strategiją“, – aiškino matematikos mokytoja ekspertė.
Apsisprendė dėl egzaminų
Savo ruožtu Seimas ketvirtadienį nusprendė, jog nuo 2024 metų reikės būti išlaikius tris valstybinius egzaminus stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijas universitetuose.
Parlamentas 82 balsais „už“ ir 42 parlamentarams susilaikius priėmė tokias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
Pataisos numato, kad stojant į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus. Stojant į menų studijas reikalavimas būti išlaikius matematikos egzaminą nebus taikomas.
Stojant į universitetus trijų egzaminų vidurkis turės siekti bent 36 balus iš 100, o stojantieji į kolegijas turės būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą – surinkę bent 16 balų iš 100.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad suvienodinus reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas „pereiname į kitą studijų kokybės etapą“.
„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.
Anot jos, tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tokia nuostata yra numatyta ir parlamentinių partijų pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais.
Kalbėdama apie matematikos egzaminą švietimo, mokslo ir sporto ministrė kiek anksčiau aiškino, jog matematiniai gebėjimai šiandien yra svarbūs kiekvienam moksleiviui, todėl pokyčiai – būtini.
„Tie, kurie neišlaikė arba nelaikė matematikos egzamino, bet stojo į kolegijas, beveik pusė iš jų nebaigė studijų. Tų, kurie išlaikė bent 16 balų, baigė 75 proc.
Panaši situacija ir universitetuose – tie, kurie neišlaikė ar nelaikė VBE, baigė apie 60 proc. Kurie surinko bent 36 balus – daugiau nei 82 proc. baigė studijas. Panašūs rezultatai atsispindi ir darbo rinkoje su atlyginimų dydžiais. Matematika yra kaip bazinis dalykas – jeigu tu nemoki matematikos, nemokėsi ir fizikos.
Visame pasaulyje iš aukštojo mokslo absolvento tikimasi, kad jis turės stiprių analitinių gebėjimų, bendrą supratimą apie tai, kaip vykdoma mokslinė veikla, kaip interpretuoti duomenis ir reiškinius. O tai nėra įmanoma be gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Matematika yra būtina, tai yra vienas svarbiausių dalykų“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Tiesa, naujai tvarkai pritaria ne visi parlamentarai. Švietimo ir mokslo reikalų komiteto narė, Darbo frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė anksčiau kalbėjo, jog dėl matematikos būtinumo visose studijų programose dar reikėtų padiskutuoti.
„Nesu prieš šitą įstatymo projektą. Ir Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rėmuose esame aptarę, kad reikalavimų suvienodinimas yra būtinas, norint siekti aukštesnės kokybės aukštajame moksle. Bet iki šiol sąžiningai abejoju dėl matematikos būtinumo visose studijų kryptyse.
Komitete svarstėme, komitetas vis dėlto apsisprendė, kad reikia tos matematikos. Aš asmeniškai kviečiu dar diskutuoti šia tema. <...> Ir universitetai sako, kad iš tiksliųjų mokslų krypties galima pasirinkti ne tik matematiką – tai gali būti kiti tikslieji mokslai, kurie atstotų matematikos egzaminą“, – pažymėjo ji.
Taip pat, pasak Seimo narės, ir vėl surišami du dalykai – mokyklos baigimas ir stojimas į aukštąją mokyklą.
„Jau ne kartą kalbėjome, kad reikia atskirti tuos dalykus, sudaryti jautresnes sąlygas kiekvienam žmogui įstoti į aukštąją mokyklą nepriklausomai nuo socialinės padėties ar net gyvenamosios vietos. O dabartinė sistema tam tikrais slenksčiais užkertą kelią tai padaryti“, – aiškino I.Kačinskaitė-Urbonienė.
