Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Klastą išduoti gali net viena raidė
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistas Egidijus Čaplikas aiškino, jog informacijos internete reikia ieškoti atsakingai.
„Patikimi vardai ir rimtos institucijos netalpins informacijos, kuri yra nepatikima, ir savo svetainėse neplatins kenkėjiškų programų. Tai yra valstybinės institucijos, universitetai. Ieškant patikimų svetainių, kurios dalijasi informacija, pirmiausia reikia ieškoti svetainių, kurios tame specializuojasi.
Jei ieškome informacijos apie vitaminus, neisime to ieškoti įmonėje, kuri specializuojasi, pavyzdžiui, automobilių dalių pardavime“, – pavyzdį pateikė specialistas.
Pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis svarbius dalykus – informacijos paskelbimo datą ir galimas rašybos klaidas.
„Jeigu nėra informacijos skelbimo datos arba ji yra pasenusi, tai yra tiesiog kratinys – surinkta informacija yra momentinė, kad pritrauktų mūsų visų dėmesį. Tad reikia būti atsargiems.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ta svetainė atrodo – ar ji padaryta profesionaliai, ar ne, ar yra elementarių gramatinių klaidų. Ar galima surasti autorių vardus? Jeigu tų autorių vardus mums pavyksta surasti, ar yra galimybė patikrinti, kas jie tokie, ar jie egzistuojantys žmonės? Kurioje srityje jie dirba?“, – vardijo E.Čaplikas.
Specialisto teigimu, naršant internete itin svarbus yra kritinis mąstymas ir sveikas protas.
„Negalima aklai pasitikėti viskuo, kas yra pateikiama. Elektroninėje erdvėje tu turi elgtis taip pat, kaip tu elgiesi ir gyvenime – ar mes sulaukę kažkokių pasiūlymų gatvėje iš kažkokio gatvės prekeivio pulsime tikėti taip pat, kaip kažkokią informaciją gavę internete?“, – svarstė jis.
Pasak RRT atstovo, sukčiai neretai savo tikslą pasiekia ir dėl to, kad žmonės nelinkę kreipti dėmesio į smulkmenas. Pavyzdžiui, spaudžiama ant nuorodų, kurios atrodo pažįstamos, tačiau nepastebima, kad jos yra klaidinančios.
„Būkite atidūs spausdami nuorodas – stebėkite, ar nuorodų adresai yra be klaidų. Dažnas nusikalstamos veikos modelis yra tuomet, kai sukčiai siunčia pranešimus, jog turite problemų su banku, ar Valstybinė mokesčių inspekcija jums nori grąžinti pinigų. Yra nuoroda, kuri atrodo teisinga, bet ten trūksta kažkokios raidės ar yra viena raide per daug. Tada jus nukreipia į padirbtą svetainę, kuri atrodo identiškai, ten bando išgauti iš jūsų duomenis, kuriuos vėliau galėtų panaudoti ištuštinant jūsų sąskaitas“, – aiškino E.Čaplikas.
Dar viena reikšminga detalė, pasak jo – svetainės privatumo nuostatos.
„Ar tikrai, jei svetainė sukurta siekiant piktavališkų kėslų, jos kūrėjai kurs privatumo nuostatas, atitinkančias kiekvienos šalies teisinius reikalavimus? Ar tos privatumo nuostatos yra tvarkingai paruoštos, ar tai tiesiog paimta, nukopijuota ir įklijuota iš kažkur kitur? Ar jos skirtos Europos Sąjungos valstybėms, ar užsimenama kas nors apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR)? Tai tokie techniniai dalykai, kurie, atrodo, niekam neįdomūs, bet gali išduoti tos svetainės patikimumą“, – pažymėjo IT saugumo ekspertas.
Svarbu pasikliauti ir savo nuojauta
Pažymima, jog verta atkreipti dėmesį ir į tai, ar prisijungus prie svetainės viršuje matoma maža spynelė.
„Tai reiškia, kad mes naudojame SSL protokolą, kad mūsų prisijungimai, bendravimas, užklausos yra saugios ir užkoduotos. Tik šiais laikais situacija su tuo protokolu yra pasikeitusi – visos saugios svetainės turi tą protokolą, o jei svetainė nenaudoja HTTPS protokolo, mus naršyklės įspėja, kad svetainė nesaugi. Bet ką dabar daro piktavaliai asmenys ar organizacijos? Jie tiesiog pasiima protokolą, nes SSL sertifikatą galima gauti adresui, o adresą galima suklastoti.
Labai svarbu, kad naudotumėtės esamais įrankiais. Dauguma naršyklių turi pagrindinius saugumo nustatymus, antivirusinės programos irgi įspėja apie galimus pavojus, tiesiog reikia tuo naudotis ir tą aktyvuoti“, – įspėjo E.Čaplikas.
Jis pridūrė, kad taip pat reikėtų leisti patiems kompiuteriams atnaujinti programinę įrangą, pasirinkti automatinius atnaujinimus.
„Nuolat išleidžiami tam tikri paketai, kurie užtikrina ir sustiprina saugumą internete. Aš kalbu apie žinomus vardus ir žinomas naršykles – reikia leisti jiems atsinaujinti“, – sakė specialistas.
Pasak jo, kartais apie saugumą daug pasakyti gali ir paprasčiausia žmogaus nuojauta.
„Kartais būna, kad atsidarai svetainę, ir kažkas tau ten nepatinka. <...> Atsidarai, žiūri – kaip ir viskas gerai, bet nuojauta sako, kad kažkas ne taip. O kai pradedi gilintis, pamatai, kad viskas ir yra iš dalies nepabaigta“, – teigė E.Čaplikas.
