Kiekviename regioniniame centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.
Pvz., Alytus pasirinko maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo, Marijampolė – kūrybiškumo ir medijų, Panevėžys – STEAM dirbtinio intelekto, Šiauliai – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės, Tauragė – tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos, o Utena – astrofizikos ir aerokosmonautikos STEAM specializuotą laboratoriją.
Laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus – ir numatytus bendrosiose ugdymo programose, ir susijusius su regiono specifika ir prioritetais.
Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai.
Šiaulių STEAM centras jau kviečia mokinius
Šiaulių regioninis STEAM centras, kaip Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos padalinys, savo veiklą jau yra pradėjęs pirmasis – mokiniai į užsiėmimus čia gali susirinkti jau nuo 2020 balandžio. Kaip pasakoja šio STEAM centro vadovė Violeta Šlekienė, šiuo metu centras dirba visu pajėgumu.
„Kasdien centre dūzgia po 50 ir daugiau skirtingo amžiaus mokinių iš viso Šiaulių regiono. Vyresni mokiniai noriai renkasi tiriamųjų veiklų programas, o mažieji džiaugiasi edukacinėmis STEAM veiklomis. Bendradarbiaudami su „Kūrybingumo mokykla“ mokiniai susipažįsta su STEAM filosofija, koncepcija, teigiančia, kad STEAM - tai gamtos mokslai ir technologijos, aiškinami per inžineriją ir menus ir grindžiami matematika. Čia mokiniai atranda, kad pasaulis yra vientisas, čia išnyksta ribos tarp atskirų mokyklinių dalykų, čia suprantama, kad pažinimas yra begalinis ir be galo įdomus“, – sako V. Šlekienė.
Šiaulių universitetinės gimnazijos 3 klasės gimnazistė Ingrida Orvidaitė su klasės draugais laboratorijoje darbuojasi jau antrą kartą.
Mergina pasakoja, kad tyrinėti ląstelėse vykstantį cheminių medžiagų pernešimą, o prieš tai stebėti, kaip lenktyniauja mielės, nepaprastai įdomu. Apie medikės profesiją galvojanti mergina sako, kad chemijos ir biologijos žinios labai svarbios būsimai jos karjerai.
„Kadangi mokykloje neturime savos laboratorijos, yra puiki galimybė ateiti čia ir pabandyti atlikti visokius eksperimentus. Tikrai įdomu ateiti ir padaryti kažką neįprasto, ko negali atlikti mokykloje“, – pasakoja gimnazistė. Visiems mokiniams patinka daryti bandymus, stebėti, kaip reaguoja cheminės medžiagos, dirbti su sudėtingais, nematytais prietaisais.
Ugdo būsimuosius mokslininkus
Chemijos-biologijos laboratorijos metodininkė dr. Ilona Kerienė pasakoja, kad chemijos-biologijos laboratorijoje vykstantiems darbams reikalingos gamtos mokslų žinios, o jos yra suderinti su bendrosiomis ugdymo programomis. Mokiniai gilina ne tik chemijos, biologijos, bet ir fizikos bei matematikos žinias.
„Jeigu mes tyrinėjame biologinį objektą, biologinę membraną, augalo pigmentus, tai mes integruojame chemijos žinias, stebėdami, kaip cheminės medžiagos juda per biologinę membraną arba kaip cheminiai pigmentai keliauja, sklinda kažkokioje erdvėje. Tai atlikdami per chromatografijos metodus, taip pat analizuojame, kaip išsiskiria dujinės medžiagos per biologinius objektus, kaip pavyzdžiui, mielėse. Chemijos, fizikos žinios integruojamos ir analizuojant įrangos veikimo principus. Mes naudojame spektrofotometrus, užrašome cheminių medžiagų spektrus, po to aiškinamės, ką jie reiškia, kodėl jie skiriasi. Mes analizuojame cheminių medžiagų sąveiką per spalvines, per kokybines reakcijas. Aiškinamės, kodėl ta spalva pasikeitė“, – pasakoja laboratorijos metodininkė.
Pasak jos, nors laboratorijoje daugiausiai dirba vyresni mokiniai, gimnazistai, bet laukiami ir jaunesni.
„Pritaikome darbus ir jaunesniems, nes labai svarbu užnorinti vaikus mokytis gamtos mokslų kuo jaunesniame amžiuje. Kad jie rinktųsi specialybes, kurios yra reikalingos, paklausios, nes tokių specialistų mums trūksta“, – pastebi dr. I. Kerienė.
Dėstytoją itin džiugina, kad į laboratoriją ateina motyvuoti ir turintys idėjų mokiniai. „Mes ir pasiginčijam, labai šaunu, kad jie turi savo nuomonę. Ateina pasiruošę, pilni savų idėjų, ir iš tikrųjų tos trys valandos labai greitai prabėga“, – pasakoja dr. Ilona Kerienė su šypsena pridurdama, kad galbūt išugdys ir būsimą Nobelio premijos laureatą.
Per mokslo prizmę į supančią aplinką
Gyvenimo kokybės ir sveikatos technologijų laboratorijos metodininkė Diana Laskovienė pasakojo, kaip šiandien su mokiniais gamino kosmetikos priemonę – burbulus, skirtus voniai.
„Vaikai susipažino su kosmetikos rūšimis, standartais, ženklinimu, jie patys tapo kosmetikos kūrėjais, nes savo rankomis ir gamino tuos burbulus“, – pasakoja pedagogė. Vaikai ne tik gamino, bet ir sužinojo, iš kokių medžiagų jie yra gaminami, skaičiavo, kiek procentų į šios kosmetikos priemonės sudėtį dedama natūralių medžiagų, o kiek sintetinių.
Pasak D. Laskovienės, į dviejų valandų trukmės edukacinį užsiėmimą atkeliavę mokiniai patys pasigamino kūno priežiūrai skirtą balzamą. Taip pat įvertino natūralių ir sintetinių medžiagų santykį, išmoko apskaičiuoti gaminio savikainą: kiek kainuoja žaliavos, kiek išteklių reikia gamybos procesui, nes iš visų šių komponentų ir susideda produkto kaina.
Šiaulių STEAM centro lankytojams teko tyrinėti kristalus, aiškinti, kokia vaisių sulčių sudėtis, koks rūgštingumas ir kiek jose gali būti nitratų.
„Apsilankymu centre ypač džiaugiasi ir tolimesnių rajonų mokyklų atvažiavę mokiniai, nes akivaizdu, jog mažose mokyklėlėse jie neturi tokių galimybių tyrinėti juos supančius reiškinius“, – pastebi specialistė.
STEAM centro veikla mokiniams, mokytojams ir visuomenei
Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos STEAM centro vadovė doc. dr. Violeta Šlekienė, nors visi Lietuvoje kuriami STEAM centrai turi vieną strategiją ir vieną koncepciją, kiekvienas iš jų turi ir savą specifiką.
„Jie skiriasi savo ketvirtąja laboratorija, kuri vadinama specializuotaja laboratorija. Šiauliuose mes turime gyvenimo kokybės ir sveikatos technologijų laboratoriją“, – sako centro vadovė.
Pasak V. Šlekienės, laboratorijos koncepcija grindžiama trimis aspektais. „Žmogus tyrinėjame kaip fizinis kūną, vertinamas jo fizinį pajėgumą. Mes matuojame pulsą, darome kardiogramą, vertiname pusiausvyrą, kitas fizines savybes. Toliau analizuojame žmogaus vartojimą: ką jis valgo, kokią kosmetiką naudoja – tiriame maistą, jo kokybę, patys gaminame natūralią kosmetiką. Trečias aspektas – žmogaus gyvenamoji aplinka: kokiu oru mes kvėpuojame, koks mūsų patalpų apšvietimas, kokie garsai, kokį vandenį vartojam ir pan. Pagal šiuos tris aspektus ir vykdome savo tiriamąsias veiklas savo laboratorijoje“, – pasakoja V. Šlekienė.
Pasak vadovės, jaunųjų mokslininkų vykdomi tyrimai – viena iš pagrindinių centro veiklų, bet šalia organizuojamos ir edukacijos jaunesniems mokinukams, tikintis, kad būdami vyresni jau nebeįsivaizduos mokymosi proceso be STEAM siūlomų inovatyvių galimybių.
„Dar yra labai svarbi mūsų centro kryptis – mokytojų kompetencijų didinimas. Mes rašome kompetencijų tobulinimo programas, jas akredituojame, tad kviesime mokytojus į akredituotas programas, kur jie galės pagilinti savo kompetencijas, išduosime jiems ir kvalifikacijos pažymėjimus“, – būsimos veiklos planais dalinasi centro vadovė.
Jos teigimu, STEAM centras stengiasi būti atviras visuomenei, todėl aktyviai dalyvauja ir šviečiamojoje veikloje. „Norime, kad visuomenė, mokinių tėveliai žinotų, kas mes tokie, kur ateina jų vaikai ir kodėl jiems naudinga pas mus lankytis. Todėl mes dalyvaujame mokslo populiarinimo, švietėjiškuose renginiuose, tokiuose kaip mokslo populiarinimo festivalis „Erdvėlaivis žemė“, „Tyrėjų naktis“ ir kituose“, – pasakoja STEAM centro vadovė doc. dr. Violeta Šlekienė.
7 regioniniai ir 3 metodiniai centrai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad atviros prieigos centrų tinklą sudaro 10 STEAM atviros prieigos centrų. 2022–2023 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar atsiras metodiniai STEAM centrai. Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.
STEAM atviros prieigos centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt.
STEAM projektas, atsiradęs JAV, leidžia vaikus labai anksti sudominti inžineriniu, gamtamoksliniu ugdymu. Mokytojai, panaudodami skaitmenines ir kitokias priemones, taip pat laisvi kurti, ugdyti kitaip.
STEAM atviros prieigos centrai pradėti kurti 2015 m., pasitelkus Europos Sąjungos skiriamą paramą. Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams steigti skirti 5,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisideda savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai.
