Pandemijos keliami iššūkiai studentams nuotolinio mokymosi kontekste

Be visų medicininių ir psichologinių iššūkių, COVID-19 pandemija atnešė ir kardinalių pokyčių visuomeniniame žmonių gyvenime. Nepaisant to, kad esame ganėtinai susidraugavę su technologijomis ir skaitmenine erdve, staiga nutrūkęs ar smarkiai apribotas socialinis gyvenimas buvo didžiulis šokas daugumai gyventojų.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 7, 2021, 9:53 AM, atnaujinta Dec 8, 2021, 6:25 AM

Didžiulė apkrova medicininėms įstaigoms ir įvairių verslų uždarymas siekiant suvaldyti pandemiją – pakankamai ryškius rezultatus atspindintys aspektai. Kita vertus, kaip toks užsidarymas paveiks mokymosi įstaigas bei jų mokinius ir mokytojus, studentus ir dėstytojus, buvo neaišku. Lietuvoje neigiamą įtaką šioms institucijoms darė ir tai, kad jos tapo įstaigomis, kurios išaugus atvejų skaičiui buvo uždaromos pirmiausiai, o situacijai gerėjant atidaromos vėliausiai. Nepaisant to, kad dalis aukštojo mokslo įstaigų jau turėjo patirties organizuojant mokymąsi nuotoliu, su tuo susiję iššūkiai buvo ir tebėra neišvengiami.

Aukštojo mokslo organizavimas

Pandemijos laikotarpiu buvo atliktas ne vienas tyrimas apie tai, kaip organizuojamas aukštasis mokslas karantino sąlygomis. Pavyzdžiui, 2020m. balandžio 22-30 dienomis Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) vykdė aukštųjų mokyklų apklausą apie nuotolinį studijų ir su jomis susijusių veiklų organizavimą karantino metu.

Joje dalyvavo 10 universitetų ir 13 kolegijų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad didžioji dauguma aukštųjų mokyklų (61 proc.) didelių iššūkių neturėjo arba juos jau buvo įveikusios. Kitos teigė, kad su iššūkiais tvarkomasi palaipsniui. Aukštosios mokyklos taip pat nurodė kurie nuotolinio mokymo aspektai kėlė daugiausiai išbandymų – praktiniai ir laboratoriniai darbai, apsirūpinimais IT ištekliais, trumpas adaptacijos laikotarpis, akademinio sąžiningumo užtikrinimas.

Nors šio ir kitų tyrimų rezultatai svarbūs ir aktualūs, juose trūko gilios analizės kaip jaučiasi įvairių studijų krypčių studentai mokydamiesi nuotoliniu būdu, mažai dėmesio skirta studentų akademinių pasiekimų ir praktikų atlikimo kokybei.

Iššūkiai studentams

Siekiant apšviesti aspektus, susijusius su studentų mokymosi sąlygomis pandemijos metu, Mykolo Romerio universitetas organizavo projektą „Covid-19 poveikis studentų akademiniam ir socialiniam gyvenimui“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kvietimą pilietinėms, mokslinėms, verslumo, kūrybinėms ir sportinėms studentų iniciatyvoms remti. Projekto partneriai: Utenos kolegija ir Vilniaus kolegija. Pagrindiniais projekto tyrimų objektais buvo pasirinkti studijų kokybė studentų akimis, pakitusi socialinė aplinka, mokymosi ir gyvenimo sąlygos, praktikų organizavimas ir kiti aspektai, susiję su nuotoliniu studijavimu ir mokymusi.

Konferencija

Lapkričio 26-ąją dieną, projekto pabaigoje, buvo organizuojama konferencija skirta Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kurioje sveikinimo žodį tarė projekto parnerių atstovai: Utenos kolegijos direktorius dr. R. Čepukas ir Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms R. Liepuonienė.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė L. Ašoklienė savo pranešime ne tik nurodė visuomenės „kovidinį nuovargį“, bet ir pabrėžė tolimesnį pandeminės situacijos valdymo aktualumą, atsižvelgiant į naujos atmainos sudėtingumą ir plitimą. Ji nurodė šiai dienai Lietuvoje svarbų aktualių priemonių naudojimą, tai: galimybių pasas, privalomas medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose erdvėse bei visos nespecifinės profilaktikos priemonės: saugus atstumas, higiena, kontaktų vengimas, simptomų sekimas ir kt.

Konferencijos metu buvo aptarti pandemijos klausimai ir iššūkiai, studentai pristatė pranešimus, kuriuose pasakojo apie savo vykdomus projektus, savanorystės veiklas, tyrimus. Konferenciją vainikavo diskusija pogrupiuose studentams aktualiomis temomis.

Pristatomi pranešimai buvo informatyvūs, aktualūs ir įdomūs. Kai kurie rezultatai buvo tikėtini, kiti – stebino. Studentams tvarkytis su nuotolinių studijų keliamais iššūkiais sekėsi gana gerai, su didesnėmis problemomis susidurti teko palyginti nedidelei jų daliai. Buvo pristatyta nemažai tyrimų keliančių prielaidą apie mišraus ugdymosi aktualumą. Nepaisant išbandymų, didžiajai daliai studentų nuotolinis mokymasis atrodė priimtinesnis už gyvą.

Projekto aktualumas ir papildomos veiklos

Konferencijos metu, MRU doktorantė projekto vadovė E. Steponėnienė pristatė projekto metu vykdytas veiklas bei rezultatus, taip atskleisdama temos aktualumą. Projekto eigoje MRU universiteto lektoriai doc. dr. R. Prakapas ir doc. dr. V. Jegelevičienė vedė nuotolinį metodologinį 2 dienų seminarą (po 6 valandas) ir apmokė 38 dalyvius – 20-čia daugiau nei buvo planuota. Išleistas elektroninis studentų konferencijos pranešimų leidinys lietuvių kalba, skelbiamas MRU ir projekto partnerių internetinėse svetainėse. Taip pat pavyko įgyvendinti projekto viešinimo planus.

MRU profesorės Valdonės Indrašienės teigimu, yra itin svarbu aktualizuoti COVID-19 poveikį studentų akademiniam ir socialiniam gyvenimui. Tokio pobūdžio tyrimų labai trūksta, o atliekant jų daugiau būtų galima efektyviau organizuoti nuotolinį mokymąsi bei spręsti su juo kylančius iššūkius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.