Patarė „nebesistengti“
Kad norės dirbti istorijos mokytoju Svajūnas naujienų portalui lrytas.lt teigė žinojęs jau nuo 5 klasės. Patirties dirbant su vaikais jis sėmėsi dar pedagogikos studijų metais, tačiau atsiėmęs diplomą suprato, kad svajonė taip lengvai pasiekiama nebus. Mokyklos, pasak jo, į būsimą mokytoją rimtai nežiūrėjo, nes šis neturi reikiamos patirties.
„Studijuodamas pradėjau dirbti įvairiuose vaikų globos namuose, socializacijos centre, o po studijų jau pradėjau ieškotis mokytojo darbo. Visur siunčiau savo gyvenimo aprašymą, kai kvietėsi į pokalbius ir klausė, kokia mano patirtis švietime, sakiau, kad ji labai didelė, nes ne vienerius metus dirbau ir stovyklose su vaikais – vienoje stovykloje pradirbau net 16 savo vasarų, jai ir vadovavau.
Nueinu į vieną mokyklą, į kitą, ir visur klausia, koks mano stažas, kokią patirtį turiu dirbant mokykloje. Sakau, kad pavadavau mokytoją, kuri buvo dekretinėse atostogose – puikiai sekėsi, vaikai ir kolektyvas mane mylėjo. Bet kai sužino, kad patirtis mokykloje maža, atšauna: „oi, tai mums nereikia, mes su jumis nedirbsime, nes jūs neturite jokios patirties“, – prisiminė Svajūnas.
Vyras taip pat yra baigęs švietimo kokybės vadybos magistro studijas, tad pagal išsilavinimą gali būti ir mokyklos direktoriumi. Svajūnas aiškino, kad bandė kandidatuoti ir į vienos sostinės gimnazijos vadovo pareigas, tačiau ugdymo įstaigos požiūris tiesiog šokiravo.
„Pokalbyje man pasakė: „mes jau turime vietą, jūs galite net nesistengti – jau priėmėme savo žmogų, tik mums reikia parodyti, kad dar kas nors ateina“. Labai supykau“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyras piktinosi, kad nuolat viešai kalbama apie pedagogų trūkumą, tačiau gauti šio darbo švietimo specialistui praktiškai neįmanoma. Svajūnas pridūrė, kad jam nepadeda net kolegų parašytos puikios rekomendacijos.
„Ir taip visur – arba reikia patirties, stažo, arba dar prašo, kad turėtum vyr. mokytojo kategoriją. O tai iš kur studentas turės tą stažą, iš kur jis turės tą aukštesnę kategoriją?
Per visas žinias, per visus radijus dabar šneka, kad Lietuvoje trūksta mokytojų. Priims dabar net tuos, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, bet kai paskambini – jiems tavęs nereikia. Tai kažkokie dvigubi standartai. Darbo aš ieškau jau 10 metų ir turiu dirbti logistikos srityje. Nors ten ir geresni pinigai, bet aš juk ne dėl pinigų noriu dirbti – dėl pašaukimo“, – prisipažino jis.
Išsilavinimas duris į mokyklą atverti privalo
Tokia situacija nustebino ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Jos atstovų teigimu, pedagoginis išsilavinimas automatiškai suteikia teisę dirbti bet kurioje šalies mokykloje.
„Jeigu šis žmogus yra įgijęs pedagoginį išsilavinimą, tai yra „raktas“ ateiti dirbti į mokyklą, ir jokių kitų juridinių apribojimų, kurie trukdytų įsidarbinti mokykloje, nėra.
Reikalavimo turėti pedagoginį stažą pradedant dirbti mokykloje tikrai nėra. Matyt, šią situaciją nulemia kažkokios kitos priežastys“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame ministerijos atsakyme.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas taip pat tvirtino, kad pedagoginį išsilavinimą turintis, bet stažo dar nesukaupęs žmogus drąsiai gali dirbti tiek mokytoju, tiek ir kandidatuoti į įstaigos vadovo pareigas, o nesėkmes gali lemti kiti dalykai – pavyzdžiui, asmeninės savybės.
„Bet kurio konkurso metu pamatai ne tik žmogaus CV, bet ir stebi, kokia jo verbalinė ir neverbalinė komunikacija, kaip jis atsako į įvairius probleminius klausimus. Gali būti ir taip, kad konkursuose, kuriuose minėtas asmuo dalyvavo, buvo gana didelė konkurencija ir tiesiog nugalėjo kitas kandidatas“, – svarstė D.Žvirdauskas.
„Jeigu žmogus įgijo pedagoginį išsilavinimą ir viskas su juo formaliai yra gerai, jis turi teisę aplikuoti ir tapti mokytoju, ir netgi gali tapti vadovu. Aišku, vadovo pozicijai tikrai reikia patirties, bet jei ateini dirbti mokytoju, galbūt tave konsultuos, turėsi mentorių. Atėjus dirbti vadovu be patirties gali būti sudėtinga“, – pridūrė jis.
LMVA prezidentas pažymėjo, kad jokia ugdymo įstaiga negali su kandidatu komunikuoti šiurkščiai, ar teigti, kad konkurso jis nelaimės.
„Mūsų įstaigoje būna daug konkursų, tai buvo ne viena istorija, kai žmogus vieną kartą nelaimi, bet atrankos komisija pasilieka jo kontaktus, ir, jei būna kitas konkursas, mes jam skambiname ir kviečiame ateiti vėl. Yra ne vienas žmogus įvairiose pozicijose, kuris laimėjo ne iš pirmo, bet iš antro ar trečio karto.
Labai drįsčiau abejoti, kad mokykla gali taip komunikuoti, sakyti, kad žmogus nebesistengtų, nes sprendimas jau padarytas. Turi būti nešališkumas, žmogus turi būti vertinamas pagal nustatytus kriterijus ir sąlygas“, – portalui lrytas.lt aiškino D.Žvirdauskas.
Jis pabrėžė, kad sulaukę tokio elgesio pedagogai gali ir turėtų apie tai pranešti mokyklos steigėjui, dar kartą kreiptis ir į pačią ugdymo įstaigą.
„Racionaliausia būtų kreiptis į steigėją – ar savivaldybę, ar į tos savivaldybės švietimo skyrių, ir pranešti, prašyti ištirti situaciją. Kadangi gyvename demokratinėje valstybėje, yra paisoma lygių galimybių, kiekvienas turi turėti teisę save reprezentuoti. Tad visi kriterijai turi būti nustatyti ir vertinami maksimaliai objektyviai.
Jei pas mane žmogus taip ateitų ir būtų išreikštas nepasitenkinimas, aš tikrai dar kartą inicijuočiau komisijos darbą, gal inicijuočiau ir atskirą komisiją, kuri patikrintų, ar teisingai atliktos visos konkurso procedūros“, – tvirtino mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Vis tik Svajūnas pabrėžė, kad savo svajonės dirbti mokykloje sieks ir toliau, nes gyvenimo aprašymų per dešimtmetį siųsti taip ir nenustojo.
„Nuolat žiūriu skelbimus, skambinu į mokyklas. Ir toliau sieksiu būti mokytoju – juk visą gyvenimą svajoju dirbti šitą darbą. Aišku, kad eisiu toliau, nes pirmenybė turi būti suteikta tiems, kurie turi pedagogo kvalifikaciją. Bet įtariu, kad ir toliau bus betvarkė – tas ir blogiausia“, – svarstė jis.