Spalį susirgus vienam mokiniui, o po to ir dar keliems, Varėnos pradinių klasių mokytojai Rimai Žukienei teko pradėti vesti hibridines pamokas. Taip savo ketvirtokus pedagogė nepertraukiamai mokė beveik mėnesį. Varėnos „Ryto“ progimnazijoje, kurioje dirba R. Žukienė, įrengtos dvi hibridinės klasės: viena pradinukams, o kita – mokytojams dalykininkams.
Nors per anksčiau vykusius mokymus pedagogams buvo paaiškinta, kaip reikės dirbti hibridinėse klasėse, tačiau praktiškai to neteko išbandyti. O kai šį rugsėjį po ilgo laiko R. Žukienė gyvai susitiko su mokiniais, ne technologijos buvo galvoje.
„Buvo smagu, kad nuo sausio tik per ekranus matyti vaikai – dabar jau klasėje, be to, norėjosi kuo greičiau panaikinti atsiradusias mokymosi spragas. Taip begalvojant spalio gale susirgo mano mokinys, todėl teko pereiti prie hibridinio mokymo. Nebuvo kada nei galvoti, nei bijoti. Dirbti hibridinėje klasėje nėra sunku – tereikia tik pradėti, žingsnis po žingsnio ir tampa aiškiau“, – pasakojo R. Žukienė.
Praverstų ir pasibaigus pandemijai
Kaip paaiškino hibridinio mokymo technologijų ekspertas Mindaugas Pozingis, rinkoje nėra tikslaus apibrėžimo, kas yra hibridinė klasė. Vienam tai gali būti paprasčiausia vaizdo kamera, kitam – visas kompleksinis sprendimas. Todėl svyruoja ir kainos: jei vienu atveju užteks kelių šimtų eurų, kitas pasirinkimas gali atsieiti du ar daugiau tūkstančių.
Mokytojos R. Žukienės kabinete įrengtoje hibridinėje klasėje prie lubų pritvirtinta kamera ir garsiakalbis, todėl namuose esantis vaikas mato, ką pedagogė rašo lentoje, o per mikrofoną girdi, ką ji kalba.
„Greitai pastebėjau, kad namie esantis vaikas kai kada mane prasčiau girdi. Ant kaklo pasikabinau nešiojamąjį mikrofoną, kuris labai pastiprina mokytojos balsą. Dabar geriau mane girdi ir klasėje esantys vaikai.
Labai patogu, kad kamera nevaržo judesių. Juk kai dirbi kompiuteriu, turi prieš jį ir sėdėti bei naudotis baltąja lenta. Tačiau joje nėra paprasta rašyti ir greitai to nepadarysi, o kai klasėje yra kamera – darbas kitoks. Ketvirtokus mokinau triženklių skaičių dalybą stulpeliu. Stoviu prieš savo klasės lentą ir man tereikia rašyti didesniais rašmenimis, kad namuose esantis vaikas gerai matytų“, – patirtimi dalijosi mokytoja.
Ji svarstė, kad net ir pasibaigus pandemijai tokia įranga praverstų klasėje esant dideliems karščiams, šalčiams ar vaikui sunegalavus ir likus namuose.
„Mūsų nuomone, hibridinis mokymas sujungia visas puses: mokytoją, namuose esančius vaikus ir mokinius klasėje – visi betarpiškai gali bendrauti nenaudodami jokių dėvimų technologijų. Taip užtikrinamas ne tik natūralus, bet ir paprastas bendravimas, kuriam nereikia žinių ar laiko jam pasiruošti“, – teigė hibridinio mokymo technologijas mokyklose diegiančios įmonės „Lantel“ atstovas M. Pozingis.
Mažieji miestai neatsilieka
Pasak M. Pozingio, neteisinga būtų manyti, kad mažieji miesteliai čia atsilieka. Sprendimą įrengti hibridines klases labiau lemia finansavimas ir mokyklos vadovo bei mokytojų požiūris į tokią mokymo galimybę bei technologijas apskritai.
Štai kad ir viena naujausių galimybių, kuri jau siūloma ir Lietuvoje – patalpose matuoti anglies dvideginio kiekį. Vis daugiau mokyklų, suprasdamos svarbą tarp jo ir COVID-19 virulentiškumo, investuoja į šią priemonę. Be to, patalpoje esant menkam deguonies kiekiui, netinkamai santykinei drėgmei ir temperatūrai, greičiau pasiveja ir nuovargis, blogiau dirba atmintis ir, natūralu, nepasiekiami tinkami mokymosi rodikliai. Bendra aplinka, tiek vizualinė, tiek jutiminė, įskaitant ir psichologinę, yra ypač svarbūs ir vaikams, ir mokytojams.
„COVID-19 mokytojų IT raštingumą pakėlė į kitą lygį, o tai prisideda prie naujų technologijų plėtros klasėse. Tačiau kalbant apibendrintai mokytojų IT raštingumas išlieka nedidelis, o padėčiai keisti reikia ne tik investicijų į kompetencijų ugdymą, bet būtinas ir naujų mokytojų srautas“, – kalbėjo hibridinio mokymo technologijų ekspertas M. Pozingis.
Nesinaudojo, nes nebuvo reikalo
Kad netikėtai atsiradęs nuotolinis mokymas ir būtinybė perkąsti naująsias technologijas nebuvo paprastas, neslepia ir R. Žukienė. Kai 2020 metų kovą reikėjo pereiti prie darbo iš namų, tam pasiruošti teko vos savaitė.
„Tai buvo didelis iššūkis – su tuo nebuvome susidūrę, nebuvome pamokyti. Žinoma, mokyklos administracija nepaliko mūsų vienų išradinėti ir perprasti sistemą, bet labiausiai dirbti reikėjo pačiam mokytojui“, – prisiminė pedagogė.
Progimnazijos 5-8 klasių pedagogai pirmojo karantino metu naudojosi „G Suite“ sistema, o pradinių klasių mokytojos – „Zoom“ programa. Tai nebuvo paprasta. Mokytoja, niekada iki tol su „Zoom“ nesusidūrusi, konsultavosi su kolegėmis, kreipėsi į IT specialistus.
„Išties buvo nelengva, tačiau įveikiama: nors nepasakyčiau, kad esu labai linkusi į IT, bet man įdomu kažką perprasti, o po to tobulinti“, – kalbėjo mokytoja.
Per antrąjį karantiną teko mokytis dirbti su nauja „G Suite for Education“ programa. Čia pašnekovės patirtis visai kitokia, mat perprasti ją mokytoja turėjo gerokai daugiau laiko. Be to, pernai rudenį ir vaikai buvo supažindinti su „G Suite“. Būtent šia programa R. Žukienė dirba ir dabar, kai prireikia vesti hibridines pamokas.
„Iki pandemijos tuo nesinaudojome, nes paprasčiausiai nebuvo poreikio. Dabar atsirado didelė galimybė kurti įdomias užduotis ir patalpinti jas elektroninėje erdvėje. Daug įvairių darbų galima išmokyti padaryti ir pačius vaikus – mokymasis tampa įdomesnis, ne vien vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis“, – pasakojo R. Žukienė.
