Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Pažymiai ne visada parodo tikrąją situaciją
Pasak I.Knyzelienės, kai mokinys ateina į gimnaziją, su tam tikrais iššūkiais susiduria praktiškai visi mokymo proceso dalyviai.
„Mokinys jaučiasi nesaugus, pakeitęs mokymosi aplinką, jam dažnai nedrąsu, kad pasikeitę ne tik draugai, bet ir mokytojai. Dažnas devintokas sako, kad gimnazijoje pasikeitę ir reikalavimai, bet čia galima iškelti ir tokį klaustuką.
Be abejo, susitinkame su iššūkiais ir mes, mokytojai, nes mums reikia būtinai pasikartoti 8 klasės mokymo programą ir reikalavimus. <...> Mus labai domina mokinių pasirengimas mokytis, ar kiekvienas ateina pakankamai motyvuotas, ir, aišku tėvai.
Tėvai visada yra problematinė sritis, kada jie kelia tuos reikalavimus vaikams dėl aukštų mokymosi rezultatų, kiek patys prisideda prie tų reikalavimų įgyvendinimo, kiek jie padeda savo vaikui, kiek bendrauja su dėstančiais mokytojais“, – aiškino I.Knyzelienė.
Pasak jos, mokytojai, pradėję dirbti su naujais moksleiviais, turi pavartyti tų mokinių bylas, susipažinti, su kokiais pasiekimais jie ateina į gimnaziją. Pedagogės teigimu, dažniausiai pažymiai, su kuriais paaugliai atveria gimnazijos duris, yra labai aukšti, bet tai ne visada parodo tikrąją situaciją.
Matematikos mokytoja pastebėjo, kad, nors pirmąsias savaites dar yra tik kartojamas 8 klasės kursas, gimnazijoje tam skirtų vadovėlių ar uždavinynų nėra, tad mokytojams reikia ruoštis patiems, rengti specialius patikrinimus. Tiesa, I.Knyzelienė taip pat pažymėjo, kad visą rugsėjį devintokams nerašo ir pažymių, kad šie galėtų lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir nepervargtų.
„Po viso to, kai jau susidarome kartojimo planą, nepuolame nuogi į dilgėles, stengiamės visi atsistoti prie vienos bendros linijos“, – teigė ji.
Pasak matematikos mokytojos, dažnai mokinio lūkesčiai neatitinka realybės, nes 8 klasės pažymiai ne visada atitinka ir turimų žinių lygį.
„Ir čia yra tokia slidi vieta, kada mokiniui ateina nusivylimas, nes jis visada klasėje buvo tarp lyderių, ir staiga jis atėjęs į gimnaziją pamato, kad tų lyderių yra nemažai, o gal ir didžioji dalis. Tada jo pozicija truputį keičiasi, nes kontekstas neatitinka jo paties turimų žinių“, – aiškino I.Knyzelienė.
Prisidėti turėtų visi
Jos teigimu, labai svarbu, kad mokymosi aplinka skatintų siekti aukštesnių mokymosi rezultatų.
„Patekus į motyvuotą aplinką įprotis dirbti ir motyvacija turi labai didelę įtaką rezultatams. <...> Tik pažinus mokinį aš galėsiu individualizuoti, galėsiu aukštesnių pasiekimų mokiniui duoti sudėtingesnių užduočių, galbūt žemesnio pasirengimo mokiniui reikės daugiau konsultacijų, bet žinosiu, kiek pagalbos reikia ir kam ją teikti“, – kalbėjo matematikos mokytoja.
„Aš pradirbusi mokykloje 37 metus nebeturiu tų iliuzijų, kad kiekvienas mokinys suvoks visus įrodymus. Didžiąja dalimi manau, kad tie mokiniai vis tiek bus vartotojai, kaip ir mes automobilyje. Atsisėdu, vairuot aš jį moku, bet kas bus kai atidarysiu dangtį – nežinau, bet vis tiek naudoju tą įrankį. Taip ir matematikoje“, – palygino I.Knyzelienė.
Specialistės teigimu, sėkmingiau adaptuotis vaikams gali labai reikšmingai padėti ir jų tėvai.
„Aptarti su vaikais, kokios yra nesėkmių priežastys, susidaryti planą, kaip tas nesėkmes likviduoti. Visada per tėvų susirinkimus klausiame, ką jie padarė, kad padėtų vaikui – ar tik reikalauja, o patys geriau vakarą leidžia prie televizoriaus, nei su juo sėdi ar gilinasi į vadovėlį, bendradarbiauja“, – svarstė pedagogė.
Pasak jos, gimnazistui padėti galima tik visapusiškai bendradarbiaujant.
„Tikrai nedėkime iliuzijų, kad taip bus su visu 100 procentų mokinių – taip nebus, bet siekis yra gražus, kad mokiniui galėtumėme padėti pasitikėti savo jėgomis, kad jis pajaustų tą įgyjamų matematikos žinių vertę.
Dažnai sakome, kad, jei tu moki matematiką, reiškia, kad tu gali logiškai mąstyti ir kituose dalykuose, gali susiformuoti mąstymo seką“, – teigė I.Knyzelienė.
