Iššūkis studentams – sesija pandemijos metu: kaip susitvarkyti su stresu?

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, atostogoms, pamažu grįžtant prie įprastinio gyvenimo ritmo ar darbų, žmones dažnai užklumpa tam tikri įsipareigojimai. Metų sandūra besimokantiems – atsiskaitymų laikas, kurio metu patiriama daug streso. Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, labai svarbu mokėti su juo tinkamai susitvarkyti.

Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Rudytė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 M.Rudytė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studentė<br>G.Bitvinsko nuotr.
Studentė<br>G.Bitvinsko nuotr.
Studijos<br>T.Bauro nuotr.
Studijos<br>T.Bauro nuotr.
Universitetas<br>T.Bauro nuotr.
Universitetas<br>T.Bauro nuotr.
Studentė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Studentė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jan 18, 2022, 11:21 AM, atnaujinta Jan 19, 2022, 2:26 PM

Kokių veiksmų reikia imtis, norint tai padaryti – patarimus teikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologė Miglė Rudytė.

Darbas ir mokymasis iš namų – kokia žala psichologinei savijautai?

Pasak M.Rudytės, kalbant apie pandeminį laikotarpį, reikėtų nepamiršti, kad tai – ilgas laiko tarpas. Jau dabar įžengėme į trečiuosius jos metus. Prasidėjus pandemijai užtruko prisitaikymas prie studijų nuotoliniu būdu, tačiau šiandien tiek dėstytojams, tiek studentams tai tapo įprasta.

„Ribojimų dėl COVID-19 pradžioje buvo keliamos prielaidos, kad didžiausi psichologiniai sunkumai kils vyresnio amžiaus asmenims, pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, vienatvės ir pan. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent jaunuoliams bei suaugusiems šis laikotarpis itin sudėtingas. Šių amžiaus grupių asmenys labiausiai linkę aktyviai leisti laisvalaikį, o dėl pandemijos jų galimybės buvo apribotos“, – teigia psichologė.

M.Rudytė taip pat pabrėžia, kad kaip ir bendroje populiacijoje, studentai daugiau nei įprastai patyrė nerimo, baimės, depresyvios nuotaikos, pykčio, nuobodulio, pasimetimo. Pandemija didesnę neigiamą įtaką turėjo asmenims, kurie yra labiau pažeidžiami – turi psichikos sveikatos sunkumų, yra žemesnio socioekonominio statuso.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad mokantis nuotoliniu būdu studentai lengviau išsiblaško, susiduria su sunkumais rasdami tinkamą vietą nuotoliniam mokymuisi namuose. Dalis studentų, ypač pandemijos pradžioje, sugrįžo gyventi pas tėvus. Tai turi neigiamos įtakos jų savarankiškumo formavimuisi bei socializacijai su bendraamžiais.

Be to, padaugėjo sveikatai nepalankaus elgesio: daugiau laiko praleidžiama naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, mažėja fizinis aktyvumas“, – sako VILNIUS TECH psichologė.

Mišrus mokymosi būdas: kaip suderinti mokymąsi ir poilsį?

Anot Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologės yra pastebėta, kad žmonėms itin svarbu išlaikyti rutiną. Jeigu buvo įprasta rytą pradėti nuo mankštos ar kavos puodelio, tai ir reikia laikytis turimų įpročių.

„Mokantis namuose labai svarbu pasidaryti pertraukas, atskirti erdves namuose. Pavyzdžiui, mokytis ar dirbti reikėtų prie darbo stalo, o ne virtuvėje. Taip bus lengviau išlaikyti darbo ir poilsio režimus. Labai svarbu nepamiršti skirti laiko ir fiziniam aktyvumui – jeigu tik leidžia galimybės, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje“, – dėmesį atkreipia M.Rudytė.

Ji taip pat pabrėžia, kad tinkamas poilsis geriausiai motyvuoja imtis darbo, todėl svarbu, kad atsipalaidavimas po atliktų užduočių būtų suvokiamas ne kaip papildoma veikla, bet kaip būtina sąlyga, norint sėkmingai dirbti ir neperdegti.

Kaip pasiruošti egzaminams?

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis ir optimalus jo lygis gali būti netgi naudingas, nes motyvuoja imtis veiklų, šiuo atveju – mokytis.

„Kuomet stresas užsitęsia ir būna labai stiprus, tampa sunku sukoncentruoti dėmesį, įsiminti naują informaciją, o atsiskaitymo metu tai trukdo, norint pasinaudoti turimomis žiniomis. Todėl svarbu mokėti atsipalaiduoti. Pats paprasčiausias būdas – išmokti ir taikyti kvėpavimo pratimus.

Tyrimai rodo, kad dėmesingu įsisąmoninimu pagrįsta meditacija veikia teigiamai. Taip pat – ir praleistas laikas gamtoje, užsiėmimai mėgstama veikla“, – pasakoja M.Rudytė.

Karjeros ir psichologinio konsultavimo grupės psichologė atkreipia dėmesį, kad studentams svarbu ne vien gebėti susidoroti su stresu, bet ir mokėti atsiskaitymams ruoštis iš anksto – susidėliotų mokymosi grafiką, kuriame skirtų laiko ir pertraukoms, medžiagą suskirstytų dalimis, o ne stengtųsi įsiminti visą informaciją iškart, pasiliktų laiko pakartoti išmoktą informaciją, nes taip ji ilgiau išlieka.

Lankytis pas psichologą – ne gėda

Vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologus, o būtent pandemijos laikotarpiu gerokai išaugo ir jų poreikis – žmonės aktyviau kreipiasi susidūrę su sunkumais. Tokiems pokyčiams įtakos turi daugybė veiksnių – medijose daug daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai (laidos, straipsniai ir t.t.), žmonės drąsiau dalijasi savo sunkumais, jog lankosi pas psichikos sveikatos specialistus.

„Dažnai kreiptis į specialistus paskatina ir teigiama artimųjų patirtis. Norėčiau paskatinti visus dvejojančius, ar verta pasidalinti emociniais sunkumais su specialistais, nebijoti kreiptis – rūpinimasis savo psichologine savijauta yra neatsiejama geros sveikatos dalis“, – pabrėžia VILNIUS TECH psichologė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.