Pasiūlius grįžti prie nuotolinio mokymo, specialistų kritika: vaikų ribojimas nėra atsakymas į visus klausimus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriui Mindaugui Stankūnui pareiškus, kad dėl žaibiškai kylančių naujų COVID-19 atvejų skaičiaus mokyklose jau būtų galima svarstyti laikinai „peršokti į nuotolį“, specialistai teigia kol kas tame nematantys prasmės. Pasak jų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.

Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas svarstė, jog kažkada pauzė gali būti reikalinga, tačiau dabar tam būtinybės dar nemato.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas svarstė, jog kažkada pauzė gali būti reikalinga, tačiau dabar tam būtinybės dar nemato.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas dr. Paulius Skruibis nuotoliniame ugdyme šiuo metu nematytų prasmės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas dr. Paulius Skruibis nuotoliniame ugdyme šiuo metu nematytų prasmės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Pasak specialistų, per dvejus pandemijos metus vaikai jau ir taip buvo suvaržyti per stipriai, o ugdymo iššūkius mokyklos pajėgios spręsti ir pačios.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 27, 2022, 8:30 PM, atnaujinta Jan 28, 2022, 6:31 AM

Siūlo laikiną sprendimą

Švietimo informacinės sistemos duomenimis, kuriuos pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visos įstaigos karantinas šiuo metu paskelbtas Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pakalnutė“ bei Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje.

Šiandien karantine yra 29 darželio grupės ir 475 klasės visoje Lietuvoje.

LSMU profesorius, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys M.Stankūnas trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakė poziciją, jog koronavirusui ir naujajai jo omikron atmainai sparčiai plintant ugdymo įstaigose, vertėtų pasvarstyti apie laikiną „peršokimą į nuotolį“.

„Šiandien buvo pranešta apie dar kartą pagerintą naujų COVID-19 atvejų rekordą. Tačiau pažiūrėjus į atvejų skaičius pagal amžiaus grupes, tai matome, kad daugiausiai COVID-19 užsikrėtimų nustatoma mokyklinio amžiaus (10-19 m.) grupėje (melsva linija). Taip pat daug atvejų yra jų „tėvelių“ (30-39 m. ir 40-49 m.) bei vaikų iki 10 m. grupėse.

Ir nors moksliniai duomenys rodo, kad omicronas sąlygoja lengvesnę ligos eigą, tačiau tai nėra „paprasčiausia sloga“. Tad svarstau, ar nebūtų verta pagalvoti apie trumpą „peršokimą į nuotolį“. Nes atrodo, kad ir tam laikas sakyčiau gana tinkamas“, – rašė M.Stankūnas.

Pasak jo, ką tik baigėsi rudens pusmetis, o ir žiemos atostogos, prasidėsiančios vasario viduryje, „nėra už kalnų“. Portalui lrytas.lt jis pridūrė, jog būtų galima pridėti vieną ar dvi savaites prie artėjančių moksleivių atostogų.

„Kad ta kreivė šiek tiek paplokštėtų, tai greičiausiai, kad taip, bet ir su delta atmaina buvo taip, kad rudenį iki mokinių atostogų mokiniai buvo ta grupė, kurioje daugiausiai būdavo fiksuota atvejų, po atostogų ta kreivė šioje amžiaus grupėje krito ženkliai. Tai gali būti, kad toks scenarijus pasikartotų ir dabar“, – komentavo LSMU profesorius.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai yra pabrėžę, kad apie nuotolinį ugdymą kol kas negalvojama, o kontaktinių pamokų išlaikymas šiuo metu yra svarbiausias ministerijos prioritetas.

„Mokyklose situacija skirtinga, todėl ir sprendimai negali būti visur vienodi. Ten, kur susirgimų skaičiai dideli, yra pritaikomas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Šiuo metu jis pritaikytas maždaug 4 proc. visų klasių, jos išeina į nuotolinį ugdymą 7 arba 14 dienų. Yra apie 700 mokyklų, kuriose nė viena klasė nėra karantine. Mokyklos gerai tvarkosi su situacija, operatyviai reaguoja į padėtį ir pačios paskelbia infekcijų plitimą ribojantį režimą, užtikrinantį, kad mokiniai nesimokytų kontaktiniu būdu“, – atsiųstame atsakyme aiškina ŠMSM.

Per savaitę izoliavo 13 klasių

Portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai LSMU profesoriaus išsakytai pozicijai turi kritikos. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas svarstė, jog kažkada pauzė gali būti reikalinga, tačiau dabar tam būtinybės dar nemato.

„Aš nematau, bet, ko gero, sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertai mato, kiek yra sunkiai sergančių ligonių. Šitų ligonių skaičius turėtų būti pagrindinis kriterijus. Dabar mokyklose, kur jau nebeįmanoma organizuoti ugdymo, galima pagal visą tvarką išeiti į nuotolinį ugdymą septynioms arba keturiolikai dienų.

Daug klasių ir mokytojų, kitų personalo narių dabar izoliuojasi, darbas yra sudėtingas, trūksta mokytojų, vieniens reikia organizuoti hibridinį ugdymą, kitiems – nuotolinį, tai toks mokymosi procesas nėra toks normalus, koks buvo anksčiau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Žvirdauskas.

Jis priminė, kad kiekviena mokykla dėl ugdymo proceso šiuo metu gali apsispręsti pati, tačiau tuomet kyla ir kita dilema – kiek atsakingai bus elgiamasi po nuotolinių pamokų.

„Kyla klausimas – kaip vaikai laikysis kitų reikalavimų? Jei jie vakare kieme būriuosis, lakstys, eis į renginius, maišysis, tai tas efekto tikrai gali neduoti. O jei išeini į nuotolinį, tai vis tiek yra tam tikri praradimai“, – aiškino mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Visgi jis teigė, kad „nebūtų prieš“, jei šalia mokinių atostogų būtų pridėta viena papildoma savaitė.

„Lyginant praeitą savaitę ir šią, tai viskas skiriasi kaip dangus ir žemė. Praeitą savaitę neturėjome beveik nei vienos izoliuotos klasės, mūsų įstaiga yra viena didžiausių Lietuvoje ir didžiausia Kaune, tai viename pastate yra izoliuota 13 klasių iš 31. Tai jau yra nemažai. Ir mes svarstome, gal mums verta išeiti į nuotolinį, tariamės su NVSC, jie siūlo dar padiskutuoti“, – patirtimi dalijosi D.Žvirdauskas.

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad prie nuotolinio ugdymo šalies mokyklos jau įpratusios, tad dabar svarbu yra patobulinti jau turimas mokymosi priemones ir metodus.

„Kalbant apie nuotolinį ugdymą, aš visada sakau, kad mokyklų parengtis dirbti ir hibridiniu, ir nuotoliniu būdu lyginant su ta situacija, kuri buvo pandemijos pradžioje, nuolat gerėja. Gal dabar didesnis poreikis tobulinti ir daryti universalesnį patį hibridinį ugdymą, tai toje vietoje ir skaitmeninis ugdymo turinys talkina, IT įgūdžiai, vaikų įpročiai“, – vertino D.Žvirdauskas.

Jo vadovaujamas KTU inžinerijos licėjus jau gavo 8 ministerijos įsigytus hibridinės įrangos komplektus. Tai, pasak D.Žvirdausko, jau spėjo palengvinti mokymosi procesą.

„Ministerijos pasiūlytas variantas mūsų įstaigą tenkina ir nusprendėme įrangą pajungti pradiniame ugdyme, o reikalui esant galėtumėme ją kažkur kitur išnešti. <...> Mūsų įstaiga iki tol buvo apsirūpinusi visuose kabinetuose kameras, bet atėjus šitai siuntai darbas tapo žymiai tobulesnis“, – teigė mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Svarbiausia COVID-19 valdymo priemonė mokyklose, pasak ministerijos, šiuo metu yra testavimas.

„Jei ne testavimas, anot epidemiologų, infekcija mokyklose išplistų labai greitai. Toliau raginame mokyklas testuoti vaikus. Taip pat prašome savivaldybių ir mokyklų vadovų pasirūpinti, kad vaikai penktadieniais gautų greitųjų savikontrolės testų į namus“, – rašė ŠMSM.

P.Skruibis: vaikai patyrė jau per daug suvaržymų

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas dr. Paulius Skruibis tokiame sprendime taip pat nematytų prasmės.

„Jei tai būtų visos šalies mastu, kyla klausimas – o kas tada? Galima atidėti kažkokius dalykus, bet kas juos atidėjus bus kitaip? Apskritai man nelabai aišku, kodėl mes pradedame ieškoti sprendimų būtent nuo vaikų. 2020 metais ta tradicija prasidėjo, ir, atrodo, kad ji vis dar tęsiasi – pirmas sprendimas kažką ribojant yra mokyklos, o paskutinis sprendimas kažką atlaisvinant vėl yra mokyklos.

Tikrai nereikėtų to daryti, nes yra daug tyrimų rezultatų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kurie rodo, kad mokyklų uždarymai ir bendravimo ribojimas vaikams turi neigiamų psichologinių pasekmių, ir į tą reikėtų atsižvelgti“, – pažymėjo psichologas.

Pasak P.Skruibio, skiriasi ne tik mokyklų, bet ir pačių vaikų situacija – pavyzdžiui, saviizoliacijoje buvusiam moksleiviui dar kelios papildomos nuotolinio mokymo savaitės jau gali turėti rimtesnių padarinių.

„Viena vertus, galima manyti, kad viena ar kelios savaitės nieko nepakeis ir nepablogins, bet yra mokinių, kurie kelias savaites jau izoliavosi, nes sirgo, jau turėtų grįžti, bet vėl turėtų likti namuose. Iš tų poros savaičių ne tokiai mažai daliai gali gautis ir mėnuo, ir turime pavyzdžių iš ankstesnių uždarymų, kad nepalankiai tai veikia jų psichikos sveikatą“, – teigė specialistas.

Nors statistika rodo, kad sparčiausiai koronavirusas plinta tarp vaikų, psichologas ragina skaičius vertinti atsakingai, nes būtent vaikai yra daugiausiai ir testuojami.

„Reikia turėti omenyje, kad nėra daugiau jokios amžiaus grupės, kuri būtų taip testuojama, kaip vaikai. Iš esmės maždaug pusė mokinių yra reguliariai testuojami, tai mes apie vaikų užsikrėtimus žinome tikrai žymiau daugiau, nei apie suaugusiųjų, kurie galbūt nepasidaro PGR testo, praserga, nejaučia simptomų.

Apskritai labai daug suvaržymų patiria būtent vaikai. Jie ir kaukes nuo ryto iki vakaro mokykloje dėvi, ir yra testuojami, tai reikėtų visuomenei truputį atsitokėti, nes vaikai tarsi jau yra pagrindinė grėsmė“, – svarstė P.Skruibis.

Pasak jo, Lietuvos pediatrai jau yra išsakę savo poziciją, kad vaikus vertėtų skiepyti, nes tai sumažina nepalankių ligos pasekmių tikimybę, tačiau po tokių sunkių dvejų metų moksleivių varžyti nebegalima.

„Nereikia persistengti ir manyti, kad tik vaikų ribojimas yra atsakymas į visus pandemijos klausimus. Žiūrint iš psichologinės pusės, nėra daugiau jokios grupės, kuri būtų nuo visų suvaržymų nukentėjusi tiek, kiek vaikai“, – aiškino psichologas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.