Dar lauks mokyklų pozicijos
J.Džiugelis portalui lrytas.lt aiškino, kad tai kol kas yra tik idėja, o pats įstatymo projektas dar nėra paruoštas. Pasak Seimo nario, mintis apie mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose kilo stebint užsienio patirtį bei matant, kaip stipriai suprastėjo ugdymo kokybė.
„Prancūzijos prezidentas savo rinkiminėje kampanijoje taip pat žadėjo uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose, yra ir kitų šalių Europoje, kurios yra tai uždraudusios, ir tai yra reikalinga. Ir psichologų bendruomenė tam antrina, kad stinga dėmesio sutelkimo į mokslus. Ypač vaikai didesnėse klasėse, kurie sėdi galiniuose suoluose, tiesiog pamokos metu naršo internete, skrolina, skiria pamokai ne tiek dėmesio, kiek turėtų.
Suprasdamas, kad visuomenė dabar tikrai jautriai reaguoja į įvairius draudimus, paleidau tokią apklausą vienoje iš platformų, ir ta apklausa rodo, kad visuomenė pritartų tokiam draudimui“, – aiškino J.Džiugelis.
Jis pridūrė, kad draudimas būtų taikomas ne mokyklos teritorijoje, bet būtent pamokų metu – moksleiviai savo telefonus galėtų palikti specialiose dėžutėse ar spintelėse.
„Arba prieš pamoką sudeda į dėžutę, arba į spinteles, arba visai nesineša į mokyklą. Bet pats principas toks, kad pamokos metu ne mokymosi tikslais nebūtų naudojami telefonai“, – pažymėjo parlamentaras.
Jis teigė, jog, nors didžioji dalis šalies mokyklų panašius sprendimus gali priimti, tokios taisyklės laikosi mažuma.
„Dėl to kenčia ne tik ugdymo kokybė, bet ir mokytojai, kuriems ir taip yra sudėtinga suvaldyti dideles klases, o dar dėmesį blaško ir telefonai. 45 minutės yra skirtos tam, kad vaikai įdėmiai klausytų mokytojo ir sutelktų visą dėmesį į jį“, – portalui lrytas.lt aiškino J.Džiugelis.
Seimo narys pridūrė, jog iki pavasario dar nori sulaukti mokyklų reakcijų, pasižiūrėti, kurios ugdymo įstaigos tokius ribojimus taiko, o kurios – ne. Nuo to esą ir priklausys jo sprendimas.
„Dar noriu galutinai sulaukti viso mokyklų tinklo vaizdo – kiek mokyklų jau taiko tokį ribojimą, kiek dar netaiko. Tik tuomet priimsiu sprendimą, ar teikti tokį įstatymą. Bet ši viešoji diskusija, kuri dabar yra prasidėjusi, yra tik į naudą – po publikacijų ir reportažų man jau pradėjo rašyti vaikai, klausti, kaip čia dabar bus. Tai parodo, kad jaunuosius piliečius įtraukiame į politinių sprendimų priėmimą, ir tai yra labai džiugu“, – kalbėjo J.Džiugelis.
Kol kas parlamentaro inicijuotoje apklausoje maždaug 36 procentai balsavusiųjų teigia, kad mobilieji telefonai mokykloje turėtų būti naudojami tik mokymosi tikslais. Dar apie 20 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad vaikai į ugdymo įstaigą apskritai neturėtų neštis telefonų. Sprendimui drausti naudotis telefonais mokykloje prieštarautų apie 41 proc. J.Džiugelio apklaustų žmonių.
Seimo Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas savo ruožtu teigė, kad toks pasiūlymas būtų vertas apsvarstymų, tačiau tai reikėtų aptarti ir su pačiomis mokyklomis. Su J.Džiugelio pasiūlyta idėja jis turėtų atidžiau susipažinti kitos savaitės pradžioje.
„Pirmadienį aš su juo susitaręs susisiekti ir tai aptarti. Reikėtų mokytojų paklausti, ar trukdo, ar netrukdo tokie dalykai. Kažkokią susisiekimo priemonę tai reikėtų turėti, bet čia svarbu padirbėti su mokytojais, išsiaiškinti, kokia jų nuomonė.
Mokymo procesui kažkokius ribojimus galima taikyti – korporacijos irgi kai kada susitikimuose pareikalauja telefonus sudėti į lentyną“, – portalui lrytas.lt sakė A.Žukauskas.
Psichologė: reikia ieškoti kompromiso
Su vaikais dirbanti psichologė Audronė Bakšienė idėją drausti naudotis telefonu mokykloje vertina dvejopai. Pasak jos, verčiau reikėtų ieškoti susitarimo.
„Perteklinis telefonų naudojimas, žaidimai, socialinės medijos iš tikrųjų kenkia vaikų nervų sistemai, nes yra sukoncentruojamas dėmesys, psichika išvargsta, jiems sunku susikaupti, atsiranda pripratimas.
Bet ar reikia telefonus atimti per pamokas, net nežinau – klausimas labiau yra apie tai, kodėl vaikai žaidžia per pamokas, kodėl jiems yra neįdomu ir kodėl jie nenori dalyvauti pamokoje? Geriau veiktų bendras susitarimas, nes pats principas – per prievartą atimti – yra pakankamai sudėtingas“, – portalui lrytas.lt aiškino specialistė.
Pasak psichologės, kompromiso ieškoti turėtų ir patys mokytojai, mokyklos bendruomenė.
„Jeigu žiūrėsime per tą prizmę, kad iš vaiko atimsime telefoną ir jis dalyvaus pamokoje, gal ir būtų kažkiek naudos, bet, kita vertus, ne taip sprendžiami tokie dalykai. Reikėtų ieškoti kompromiso, bandyti su vaikais kalbėti apie tai, kas vyksta per pamoką, kas įdomu, o kas – ne.
Dažniausiai vaikai per pamokas naudojasi telefonais dėl to, kad tiesiog turį įprotį, nenori dalyvauti pamokoje, negali nusėdėti vietoje nei sekundės. Bet vaikai jau turi įpročius ir taip drastiškai viską atėmus, gali būti visaip“, – svarstė A.Bakšienė.
