Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Naudoja net QR kodus
Akmenės rajono Ventos gimnazijos istorijos mokytoja Aida Jakubauskaitė-Sinkevičienė kalbėjo, jog šiandieniniai moksleiviai ne visada geba įsijausti ir suvokti svarbius istorinius laikotarpius bei įvykius.
„Kai aš mokiausi mokykloje, mes neturėjome mobiliųjų telefonų, mobiliųjų įrenginių, pas mus vyravo bendravimas ir šilta atmosfera. O šiandien turime šaltesnę atmosferą tiek šeimose, tiek tarp pačių vaikų, tiek ir mokymosi aspektu paėmus tai yra nauji įpročiai ir vaikams.
Mes susiduriame su skurdesniu žodynu, nes neskaitome knygų, dauguma vaikų savo žinias pritaiko tik per savo asmeninę patirtį. Kad ir į klausimą „kokius darbus atliko moterys pirmykštėje bendruomenėje?“ jie atsako, kad jos skalbė, virė valgyti – jie nematė to laikotarpio ir neįsijaučia į jį, jiems pritrūksta kūrybinio mąstymo, kūrybinių problemų sprendimo ir įvairių kitų dalykų, kas juose uždegtų tą kūrybinę erdvę.
Todėl daug mąstau, kaip galima tą pritaikyti pamokose ir kaip sudominti vaikus“, – mintimis dalijosi mokytoja.
A.Jakubauskaitė-Sinkevičienė teigė, kad dėl šios priežasties tradicinius mokymosi metodus šiandien ypač svarbu derinti su šiuolaikiškais.
„Pagrindas yra karikatūros, tekstai, šaltiniai, klausimų metodai, darbas su žemėlapiu. Ką aš padarau – aš juos pradedu įrėminti ir į naujus metodus, kurie ugdo socialinio bendravimo, bendradarbiavimo, bendruomeniškumo kompetencijas. Tai ir istorinio siužeto kūrimas, darbas porose, grupėse, sąvokų apibrėžimų metodas, svarbūs įvykiai akcentuojami, minčių žemėlapiai, įvairios diskusijos“, – vardijo pedagogė.
Akmenės istorijos mokytoja pateikė ir savo pavyzdžių, kaip mokymosi procese pasiekti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, A.Jakubauskaitė-Sinkevičienė pamokas pradeda trumpais pasakojimais, kas būtent tą dieną įvyko pasaulyje, kokios istorinės asmenybės šią dieną gimė ar mirė. Dar vienas būdas – specialūs QR kodai, kuriuos mokytoja pakabina klasėje, o vaikai juos nuskanavę gali telefone paskaityti apie įvairius istorinius įvykius ir asmenybes.
„Apklausą raštu ar žodžiu pakeičiu „minčių lietumi, smegenų šturmu, minčių ežiu“, darome minčių žemėlapius, kad vaikai kažkiek pradėtų domėtis ir skaityti, plėstų savo žodyną“, – aiškino mokytoja.
Istorijos mokosi žiūrėdami filmus
Dar vienas būdas geriau įsisąmoninti informaciją, pasak jos, – istorinių įvykių diagrama.
„Čia jau vyresnėms klasėms daugiau naudoju, kai yra keli tekstai, keli istoriniai šaltiniai, ir pagal šią diagramą pirmiausia išnagrinėjamas vienas tekstas, tuomet – antras ir trečias, o tada jau padaroma išvada. Labiausiai šie tekstai yra tinkami, kai mes kalbame apie valstybingumą – sakykime, yra užduotis apie valstybingumą ir duoti kelių laikotarpių šaltiniai. Tai būtent galima analizuoti pagal istorinių įvykių diagramą.
Taip pat apie politines ideologijas, skirtingus laikotarpius, kad galėtumėme daryti išvadą, kodėl mes apie tai kalbame ir kodėl tai svarbu, kokią įtaką tai daro šiandieniniam mūsų gyvenimui“, – kalbėjo A.Jakubauskaitė-Sinkevičienė.
Kadangi valstybiniame istorijos brandos egzamine yra labai svarbi įvairių laikotarpių charakteristika, mokytoja tam skiria daug dėmesio.
„Aš su vaikais bandau kiekvienam laikotarpiui pasidaryti bendrą charakteristiką. Kas yra kultūra, į ką reikia atkreipti dėmesį būtent kultūroje, religijoje, politikoje, ekonomikoje ir socialiniuose santykiuose“, – aiškino ji.
Pasak A.Jakubauskaitės-Sinkevičienės, istorijos taip pat galima mokytis ir iš kino.
„Pavyzdžiui, filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Su vaikais aptariame probleminius klausimus, galime žiūrėti filmą kas 10 minučių ir rasti atsakymus į vieną ar kitą klausimą, arba žiūrėti ilgesnį laiko tarpą, arba leisti vaikams peržiūrėti jį namuose ir kad jie sugebėtų atsakyti į tuos probleminius klausimus“, – kalbėjo mokytoja.
Ji pridūrė, kad vaikai per pamokas taip pat kuria pasakojimus apie istorines asmenybes, rengia jų pristatymus „Facebook“ platformoje ir netgi kuria vadinamus „memus“.
„O mes, mokytojai, turime būti nugalėtojais, nes daug kas priklauso nuo mūsų mąstymo, mūsų interpretacijų. Kaip mes suprantame, taip mes ir bandome tobulinti savo ugdymo procesą“, – sakė A.Jakubauskaitė-Sinkevičienė.
