Švietimo sistemos aktualijas ministrė aptarė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Alfa taškas“.
Savivaldybes ragina nebijoti
J.Šiugždinienė aiškino, kad svarbiausios ministerijos bei Vyriausybės iniciatyvos Prezidentūrai pristatomos nuolat, tačiau, pasak jos, kiekvienas sprendimas su prezidento komanda nėra derinamas.
„Mes nuolat bendraujame su Prezidentūros patarėjais, kalbamės ir pristatome pokyčius švietimo srityje. Tai tikrai nėra naujiena, ir kiek anksčiau pozityviai pasisakė patarėjai apie švietimo pokyčius, tai tikrai nėra naujiena prezidentui.
Bet mes nederiname visų veiksmų su Prezidentūra, nes mokyklų tinklas yra Vyriausybės sprendimas, tačiau prezidentūros patarėjai, atstovai šitą klausimą žino, dalyvavo diskusijose“, – pabrėžė ministrė.
J.Šiugždinienė patikslino, kad tam tikrų pokyčių įvyks jau ir nuo šių metų rudens.
„Tai yra sprendimas, jog mokyklose neturi likti 5–8 jungtinių klasių – tai įsigalioja jau nuo šių metų ateinančio rudens. Tai ta reforma nėra nuo 2024-ųjų, jau dabar palaipsniui jos etapai pradeda galioti“, – pridūrė ministrė.
Jos teigimu, ministerija dėl planuojamų pokyčių visus metus diskutavo tiek su savivaldybėmis, tiek su ekspertais.
„Vyko visi metai diskusijų su savivaldybėmis, savivaldybių asociacija – tikrai į labai daug siūlymų yra atsižvelgta, mes keliavome į savivaldybes, aš pati lankiau mokyklas. Tai, ką mes pristatėme pavasarį, tikrai tas mūsų pasiūlymas evoliucionavo, ir, žinoma, niekada nebus visi patenkinti, bet manau, kad šitas sprendimas yra tiesiog būtinas“, – aiškino J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, yra ir tokių savivaldybių, kurios pertvarkas įvykdė jau ne prieš vienerius metus, tačiau yra ir sunkiau besiverčiančių miestų.
„Pirmiausia mes tarėmės dėl to, koks turėtų būti sprendimas, kalbėjome, važinėjome ir žiūrėjome, kokia situacija. Dabar prasideda įgyvendinimo etapas, mes esame pasirengę padėti savivaldybėms, kur yra sudėtingesnė situacija.
Kartais man susidaro įspūdis, kad čia yra visos Lietuvos problema. Tai nėra visos Lietuvos problema. Yra tikrai nemažai savivaldybių, seniai susitvarkiusių savo mokyklų tinklą, tą padarė kai kurie jau prieš dešimtmetį, kažkodėl dalis savivaldybių dar vis nesugeba priimti taip reikalingų sprendimų“, – kalbėjo ŠMSM vadovė.
Ji pridūrė, kad tai nėra lengvi sprendimai, o juos priimti reikia kalbant su visa bendruomene.
„Reikia daug kalbėjimo, įtikinimo. Visada yra lengviau kažko nedaryti. <...> Yra ir demografija. Jei pasižiūrėsime į demografinius skaičius, tai siaubingi skaičiai – pastaraisiais metais kas aštuonias dienas, galima sakyti, buvo uždaroma po vieną mokyklą. Bet kas mums yra svarbu – kad tie sprendimai būtų planuojami.
Negali būti taip, kad staiga neliko vaikų ir uždarome mokyklą, o ją jau esame suremontavę, investavę didžiulius milijonus, vaikučiai mokėsi neturėdami galimybių, pavyzdžiui, keturi vienoje klasėje. Ir mes tempiame gumą, o kai vaikų nėra, tada jau kažką padarome“, – svarstė ministrė.
Atsakydama į kritiką, kad tokia reforma galiausiai „išdžiovins“ regionus, J.Šiugždinienė ragino nežiūrėti į mokyklų tinklo pertvarką kaip į mokyklų uždarymą.
„Vienas momentas – mes labai dažnai šitą diskusiją pasukame uždarymo linkme. Mokyklų tinklo stiprinimas nėra mokyklų uždarymas. Pradinė mokykla, sakome, turi būti kuo arčiau namų. Yra galimos jungtinės klasės, nors Lietuva neruošia pedagogų, galinčių dirbti su skirtingo amžiaus grupių vaikais. Tai yra jungtinės galimos klasės arti namų.
Jeigu mokykla yra labai maža, mažiau nei 60 mokinių, o tokių yra tikrai ne viena, kur negalima organizuoti net kokybiško neformalaus ugdymo, mes siūlome ją jungti su didesne mokykla. Tai gali būti skyriaus, yra bendras vadovas, bendra infrastruktūra. Niekas nekalba, kad reikia tas mokyklas uždaryti, kaip čia bandoma pasukti“, – sakė ji.
Ministrė patikino, kad savivaldybės sprendimus dėl mažesnių mokyklų likimo turės priimti pačios.
Daliai parlamentarų, tarp jų ir konservatoriui J.Razmai pareiškus, kad kai kuriuose rajonuose po pertvarkos gali likti tik po vieną gimnaziją, ŠMSM vadovė svarstė, kad panikuojama be reikalo.
„Mes matome situaciją Plungėje, matome, kad centre yra Saulės gimnazija, kurioje yra daug mokinių, visi veržiasi, rezultatai tikrai yra labai geri. Vaikai renkasi daugiau tų dalykų, kurių jie neturi galimybių rinktis aukščiausiu lygiu kitose gimnazijose – fizika, chemija, biologija ir kiti dalykai. Yra arti ir kitos savivaldybės, kitos mokyklos. Mes rodome labai aiškią kryptį – mums svarbu, kad gimnazijos klasėse vaikai turėtų pakankamai galimybių pasirinkti dalykus, kuriuos jie nori mokytis ir vėliau studijuoti.
Antras momentas – norime, kad tie vaikai, kurie nori išeiti įgyti profesiją tuo pačiu metu, turėtų tokią galimybę. Šiandien mus riboja labai maži gimnazijų mokinių skaičiai, ir šis klausimas nėra tik Lietuvoje“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
„Mes sakome, kad turime judėti ta kryptimi, kad mes stambiname gimnazijas, ir turėtų būti bent du klasės komplektai, kad vaikai galėtų turėti pakankamą pasirinkimą, o mokytojai – etatą“, – pridūrė ji.
Mato galimybių ir mokytojams
Pasak ministrės, žmonių srautas regionuose mažėja ir dėl to, kad šeimos tiesiog važiuoja ten, kur yra gerų mokyklų.
„Mes paklauskime savęs: ar galime užtikrinti patį geriausią išsilavinimą ir visas galimybes visose gimnazijose? Ar yra laboratorijos tose gimnazijose, kur yra 10 ar 8 vaikai? Jei jų nėra, ar jūs galėsite savo vaikui užtikrinti, kad jis taps fiziku ar inžinieriumi? Aš labai abejoju. Aš noriu tą pokalbį pakreipti visai kita linkme – tai yra galimybės vaikui ir ugdymo kokybė.
Aš nesakau, kad visos mažos gimnazijos nesuteikia ugdymo kokybės. Suteikia – kitur yra lietuvių [kalbos] geri rezultatai, bet žiūrėkime į visumą. Yra pasaulinė patirtis, tyrimai, ir ar mes tikrai norime, kad vaikas būtų apribotas ir neturėtų visų galimybių?“, – svarstė J.Šiugždinienė.
Paklausta, koks likimas laukia regionų mokytojų, ypač tų, kurie jau yra vyresnio amžiaus, ministrė tvirtino, kad jokio didelio skirtumo tarp pedagogų šiuo atveju nėra.
„Tai yra geras mokytojas, ir daug vyresnių mokytojų yra labai gerų. Lietuvoje yra tik apie 20 mokyklų, kur atstumas tarp gimnazijų yra didesnis nei 30 kilometrų – visur atstumai yra 10, 14 kilometrų, tai tikrai mokytojas taip pat gali būti pavežamas iki kitos mokyklos ir turėti pilnesnį etatą.
Aš nesakau, kad tai nepaliks nei vieno mokytojo be darbo, nes šiandien yra tokia situacija, kad tik 40 proc. baigusiųjų absolventų įsidarbina ir dirba mokytojais. Yra natūralūs procesai – ne visi dirba, keičia karjeras. Mes turėsim ir gilesnę problemą – mes matome mažėjančius pasirinkimus tam tikrų dalykų, kuriose srityse mums mokytojų trūksta.
Trūksta ne tik mokytojų, bet ir inžinierių, IT specialistų, tai, jeigu mes nesudarysime vaikams [sąlygų] rinktis dalykų, mokytis jų aukščiausiu lygiu, neturėsime nei inžinierių, nei mokytojų, kurių mums labai reikia. Šiandien nėra nei vieno fiziko įstojusio – paklausime savęs, kodėl“, – aiškino J.Šiugždinienė.
