Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Mokytojus ruošė ilgai
Pasak mokytojos, šiuo metu neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų vaikai mokosi keturiose skirtingose vietose – daugiau nei 250 vaikų žinias gilina Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, dar apie 140 vaikų mokosi Naujininkų pabėgėlių stovykloje, Pabradės užsieniečių registracijos centre mokosi apie 18, o Medininkuose – maždaug 29 migrantų vaikai.
„Sukomplektuota 30 klasių, ir su šiomis klasėmis dirba maždaug 22 pedagogai. Padėjėjų pagalbos kol kas neturime, nes tam nėra skirtas finansavimas, tai darbas iš tiesų yra labai sudėtingas“, – pasakojo G.Botyriūtė-Skiotienė.
Pasak migrantų mokymo koordinatorės, pagrindinis ugdymo tikslas yra išmokyti bent jau lietuvių kalbos pamatų, kad vaikai ir jų šeimos galėtų lengviau integruotis.
„Mūsų pagrindinis tikslas, aišku, yra išmokyti tuos migrantus bent kažkokių pagrindinių frazių, pamatų, kurie padės migrantams integruotis mūsų visuomenėje. Atskirtis yra didžiulė, tiek socialinė, tiek psichologinė, nes jie iki šios minutės yra izoliuoti ir uždaryti, negali niekur išeiti iš stovyklų“, – paaiškino G.Botyriūtė-Skiotienė.
Klasėse mokosi nuo 6 iki 20 migrantų atžalų, vaikai čia suskirstyti pagal amžių. Per dieną mažieji migrantai su mokytojais praleidžia po kelias valandas.
„Dėl patalpų trūkumo: jei žiūrėsime į visus centrus, turime tik 14 patalpų, tad visas darbas yra planuojamas pamainomis. Yra kaip yra, sukamės, kaip galime, kad tas ugdymas vyktų“, – prisipažino migrantų ugdymo koordinatorė.
Mokytoja pasakojo, jog ieškodami pedagogų Vilniaus lietuvių namai organizavo ir ilgus mokymus, kad visi specialistai būtų tinkamai paruošti.
„Kai reikėjo sukomplektuoti ir surasti visą mokytojų komandą keturiems nelegalių migrantų centrams, mes tai organizavome, visas mokytojų ieškojimas reikalavo labai daug laiko ir resursų. Pasiryžti dirbti su vaiku, kuris nekalba net anglų kalba, nes vaikai yra iš Irako, Afganistano, Somalio, Eritrėjos, tai gana egzotinės šalys Lietuvai, ir tas pasiryžimas ir pasirinkimas mūsų mokytojų tikrai džiuginantis.
Visgi to pasirengimo dirbti su migrantais tikrai reikia. Rugsėjo–lapkričio mėnesiais vyko nuotolinis 40-ies akademinių valandų parengiamasis kursas, kurį organizavo Vilniaus lietuvių namai. Pamatėme, kad tai yra labai reikalingas dalykas, nes tai, kad tu baigei lietuvių filologijos studijas, dar nereiškia, kad esi pasiruošęs dirbti su užsieniečiais. Tai yra kardinaliai kitaip“, – svarstė G.Botyriūtė-Skiotienė.
Ji aiškino, jog kurso medžiaga buvo suskirstyta į 10 pagrindinių žingsnių, kurie padėjo mokytojams, neturintiems patirties su užsieniečiais, susiplanuoti veiklas ir pasiruošti šiam iššūkiui.
„Koncentravomės į praktinius pavyzdžius, nes mūsų mokykla turi didžiulę patirtį dirbant su užsieniečiais. Dalijomės vaizdo medžiaga, kalbėjome apie įvairius metodus, kaip būtų galima mokyti lietuvių kalbos, didžiulis dėmesys buvo sutelktas į gramatikos mokymą, nuo ko apskritai reikia pradėti.
Reikėtų suvokti, jog tai, kas tinka gimtakalbiams, nebūtinai tinka visiškai nekalbantiems. Taip pat didelis dėmesys skirtas pamokos planavimui, mes mokytojų taip lengvai nepaleidome, lankėmės pamokose, žiūrėjome, kaip mokytojams sekasi“, – prisiminė pedagogė.
Išryškėja ir kultūriniai skirtumai
Pasak G.Botyriūtės-Skiotienės, ne mažiau svarbios ir metodinės priemonės, tad migrantų vaikai pamokose jau gali mokytis ir išmaniai.
„Galbūt rugsėjo mėnesį mes tik pasvajoti galėjome, kad sausį jau turėsime interaktyvias lentas, smart (išmaniąsias, – lrytas.lt) lentas, ir nebus tas tradicinis „kreida ir lenta“ mokymosi būdas. Šiandien tikrai žinau, kad Naujininkuose ir Rukloje yra pakabintos ir smart lentos. Per interaktyvumą ir lentas galima parodyti labai daug vaizdinės medžiagos, tekstų klausyti, filmukų pasižiūrėti, – džiaugėsi mokytoja.
Visgi su užsieniečiais jau kurį laiką dirbanti moteris teigė didelio skirtumo nematanti, tačiau kyla ir kitokių iššūkių – pavyzdžiui, ryškus kalbos barjeras.
„Jeigu bandyčiau palyginti su savo patirtimi čia, Vilniaus lietuvių namuose, kaip išlyginamosios klasės mokytoja, nesakyčiau, kad yra labai didžiuliai skirtumai. Pirma problema yra kalbos barjeras – iškėliau klausimą, o kaip susikalbėti su mokiniu iš Irako, Somalio, Nigerijos, Indijos? Mokymuose apie tai ir kalbėjome – ką ir kaip daryti, pateikėme konkrečius pavyzdžius iš savo patirties, sudarėme tam tikras situacijas, kurias mokytojai bandė išspręsti patys“, – vardijo migrantų mokymo koordinatorė.
Pasak jos, dar vienas specifiškumas yra ir kultūriniai skirtumai.
„Kai teko lankytis vienoje iš atvirų pamokų Rukloje, mačiau labai gražią pamoką, kai kiekvienas mokinys turėjo pagrindines komunikacines frazes – jie žaidė simuliacijas, jog vienas yra padavėjas, o kitas – klientas. Vienas „klientas“ išgėrė kavą, o puodelį apvertė aukštyn kojomis ir pastūmė. Mokytoja paklausė, kodėl jis taip padarė, o tas berniukas net sutriko, sako: „pas mus kultūroje taip įprasta“.
Bet labai svarbu neprovokuoti ir priimti tą kitą kultūrą tokią, kokia ji yra, rodyti jai pagarbą. Turime būti atviri, gerbti kitą kultūrą, tada ir jie mus gerbs“, – pabrėžė G.Botyriūtė-Skiotienė.
Mokytoja pridūrė, jog kai kurie vaikai apskritai nežino, kas yra mokykla, nes jie tiesiog niekada nebuvo ugdomi.
„Štai mokytojos pasakojo situaciją iš Medininkų, kad išdalinus plastiliną vaikai nesuprato, ką su juo daryti“, – prisiminė ji.
Kadangi svarbu palaikyti ir gerą migrantų emocinę būklę, mokytojams gelbsti ir nevyriausybinės organizacijos.
„Jiems organizuojamas neformalus užimtumas. Iššūkių daug, iššūkiai smagūs, bet manau, kad tikrai labai puikiai su tuo tvarkomės. Džiugu, kad mokytojai pasiryžo, ir jie, manau, šiai minutei turėtų kuo pasidslinti, nes patirtis dirbant su užsieniečiais, manyčiau, yra neįkainojama“, – teigė G.Botyriūtė-Skiotienė.
