Į Vilnių atvyko studijuoti
Iki atvykstant į Lietuvą, Kim Anna Jacob dirbo slauge vienoje iš Vokietijos universitetinių ligoninių, intensyvios terapijos skyriuje. Darbas sveikatos priežiūros įstaigoje moteriai neleido užmiršti savo svajonės studijuoti mediciną. Po intensyvių medicinos studijų anglų kalba paieškų užsienyje, ji nusprendė stoti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto organizuojamas studijas.
Viena vertus, Kim priimti sprendimą išvykti į Lietuvą šešerių metų studijoms nebuvo sudėtinga: „Dar 70-aisiais mano senelis su savo dukra (mano mama) išvyko gyventi į Lagosą, anuometinę Nigerijos sostinę.
Ji augo afrikietiškoje kultūroje, o vėliau, sukūrusi šeimą norėjo, kad tokią galimybę – pagyventi kitoje kultūroje – turėtų ir jos vaikai. Taigi, keletą metų gyvenau Pietų Afrikoje, mokyklą lankiau Anglijoje, o ją baigusi išvykau savanoriauti į Izraelį – keliavau tikrai daug ir didžiąja dalimi tam įtaką padarė mano tėvai“.
Kita vertus, padėtį sunkino tai, kad Hamburge liko jos širdies draugas. „Gyvenimas skirtingose šalyse mums neteikė daug džiaugsmo, todėl galiausiai Tobias taip pat atsikraustė į Vilnių. O tuomet susilaukėme dukters Elos“, – pasakojo pašnekovė.
Raktas į sėkmę – kruopštus planavimas
„Susilaukus dukros atrodė, kad niekada niekam nėra pakankamai laiko. Todėl teko jį labai gerai planuoti ir kiekvienoje dienos veikloje būti visu 100 procentų. Pavyzdžiui, jeigu esu paskaitoje, turiu stengtis išmokti kiek galėdama daugiau. Net ir kelionės į užsiėmimus metu klausau paskaitų įrašų. Kitu atveju tektų skirti daugiau laiko mokymuisi likusiu dienos metu, o tai padaryti dėl užimtumo jau būtų gana sudėtinga“, – teigė Kim Anna.
Laiko kruopščiai suplanuotoje dienoje padeda sutaupyti maisto produktų pirkimas internetu bei maisto gaminimas keletui dienų į priekį. Taip pat ir namų tvarkytojos paslaugos. „Miegas man taip pat yra labai svarbus. Esu tikra, kad geriau išsimiegoti ir produktyviai darbuotis dienos metu, negu mokytis ar tvarkytis miego sąskaitą ir sekančią dieną jaustis pavargusiai ir nedarbingai. Juolab, kad esu „ant kojų“ nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro“, – sakė ji.
Pokalbio metu Kim Anna ne kartą teigė esanti dėkinga savo partneriui, dėl kurio indėlio ji gali tęsti medicinos studijas. Jis ne tik buvo išėjęs tėvystės atostogų, tačiau kadangi dirba nuotoliniu būdu, neretai gelbsti ir dabar. Pavyzdžiui, dukrai susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti į darželį, jis prižiūri ją namuose.
Taip pat jis prižiūri dukrą ir tuomet, kai Kim Anna ruošiasi artėjančiam egzaminui ar išeina susitikti su draugėmis. „Turėjome ir auklę, tačiau ji taip dažnai sirgo, kad tiesiog įpratome ieškoti kitų išeičių iš susidariusių situacijų“, – juokėsi pašnekovė.
Nors dažnai kasdienė rutina nėra paprasta, tačiau Kim Anna teigė besimėgaujanti šiuo gyvenimu etapu, o medicinos studijos jai teikia džiaugsmą: „Pirmus dvejus studijų metus, dar prieš gimstant Ellai, mokiausi labai daug. Ir tai labai padėjo, kadangi medicinos studijos organizuojamos spiralės principu – dalykai, kuriuos mokėmės, vis kartojasi ir ateityje. Taigi, turiu puikų pagrindą ir žinau, kad mokausi tai, kas man iš tiesų labai įdomu!“.
Visgi, ji neslėpė, kad motinystė iš dalies pakeitė jos turėtus prioritetus. Jeigu anksčiau studentė buvo pagrindiniu tikslu įsivardijusi kuo greičiau tapti gydytoja, šiandien ji dvejoja, ar profesinių tikslų pasiekimas 1-2 metais anksčiau turi didelės reikšmės gyvenime.
„Jeigu susilauktume antro vaiko – pasiimčiau akademines atostogas, nebeauginčiau vaikelio, kaip Elos, studijų metu. Šeimos, tarpusavio ryšio kūrimas taip pat yra labai svarbus aspektas. Šįkart pasirinkau pamėginti tarp šių dviejų svajonių – profesinių ir asmeninių balansuoti, tačiau tai tikrai nelengva“, – pažymėjo ji.
Pastiprina bendrakursių ir dėstytojų palaikymas
Kim Anna taip pat negailėjo gerų žodžių ir bendrakursiams. „Mes esame išties – kolegos. Čia nėra konkurencijos, bet labai stiprus noras dalintis ir rūpestis vieni kitais. Dalinamės ne tik egzaminui skirtos pasirengti informacijos santraukomis, bet ir asmeniniais rūpesčiais, džiaugsmu ir liūdesiu.
Nors šiuo metu mūsų užsiėmimai vyksta ligoninėse ir daugiau laiko praleidžiame mažose grupėse, tačiau vis tiek susitikus koridoriuje kolegois manęs klausia, kaip laikausi, kaip laikosi mano dukra. O taip pat ir vadina mane super moterimi!“ – juokėsi ji ir pakartojo, kad jos super galios kyla iš discipliniškumo ir gebėjimo atlikti keletą darbų vienu metu.
Pašnekovė teigė palaikymo sulaukianti ir iš dėstytojų: „Intensyviai studijavau iki pat gimstant Ellai, stengiuosi neatsilikti ir dabar. O „mamos kortą“ stengiuosi išsitraukti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai dukra gulėjo ligoninėje.
Tačiau man privilegijų nereikia – žinojau kam ryžtuosi“. Ji taip pat tikino jau ne kartą susidūrusi su situacijomis, kai viskas vyksta kitaip nei buvo planuota, todėl visas gautas užduotis bei namų darbus ji stengiasi atlikti nedelsiant.
Galiausiai ji pažymėjo, kad ir patys dėstytojai drąsina studentus kurti šeimas studijuojant. „Juk jeigu kurtume šeimą tuomet, kai jau esame pasiekę užsibrėžtų profesinių tikslų, mums būtų per 40 metų!
Taigi, visuomet reikia ieškoti kompromiso – tobulo laiko niekuomet nebūna. Manau, kad studijuojant yra paprasčiau planuoti laiką nei dirbant. Nors sąžinės priekaištai, kad, visgi, galėtum padaryti daugiau – pasitvarkyti, praleisti laiko su dukra ar pastudijuoti – tiek vienu, tiek kitu atveju niekur nedingsta“, – teigė ji.
Bene didžiausias iššūkis – lietuvių kalba
Paklausta, su kokiais iššūkiais tenka susidurti gyvenant Lietuvoje, Kim įvardino Vokietijoje likusių šeimos narių ir draugų ilgesį. O taip pat ir neretai koją kišančią – lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, šiuo metu jų dukra lanko darželį lietuvių kalba, tad ja ir sprendžiami visi kylantys klausimai.
„Net ir feisbuko grupėje kam nors paskelbus naują įrašą, turiu pirmiausiai jį išsiversti, kad suprasčiau apie ką eina kalba“, – sakė Kim Anna ir pridūrė, kad savo sprendimo dukrą vesti į lietuvišką darželį nesigaili. Netgi priešingai – juokauja, kad būtent tokio pasirinkimo dėka Ella jau dabar lietuvių kalbą supranta geriau už savo tėvus.
Nors lietuvių kalbos nemokėjimas vokiečių porai gyvenant Lietuvoje ir kelia iššūkių, tačiau kai kuriais atvejais ir gelbsti. Pasak jų, galbūt, nesuprantant to, apie ką kalba aplinkiniai kai kada gali apsaugoti nuo nemalonios ausiai informacijos. Visgi, Kim Anna ir Tobias džiaugėsi, kad kol kas visi lietuviai, su kuriais teko turėti vienokių ar kitokių reikalų buvo malonūs ir pozityviai priimantys atvykėlius. „Kas žino, gal pasiliksime čia ir ilgiau?“ – pokalbiui besibaigiant sakė ji.
