Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė penktadienį apsilankė Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje, kuri nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priima ukrainiečių pabėgėlių vaikus.
„Kaune situacija sudėtingėja, nes, tarkime, šitoje mokykloje jau visos vietos užpildytos, liko viena vieta. Bet tikrai turime visoje Lietuvoje apie 30 tūkst. vietų vaikams, šiuo metu atvykusių yra apie 8 tūkst. vaikų, ir apie 1,5 tūkst., kurie jau registravosi mokyklose. Bet tikrai jų yra daugiau, nes ne visos mokyklos dar suvedę registraciją. Tikrai jaučiame ir žinome, kad jų yra daugiau“, – tvirtino ministrė.
J.Šiugždinienė teigė, kad dalis atvykusių ukrainiečių savo vaikus nori leisti ne tik į rusakalbių, tačiau ir į lietuvių mokyklas.
J. Šiugždinienė: šalyje registruoti kone 3 tūkst. ukrainiečių vaikų, dalis jų pradėjo eiti į mokyklas
„Nemažai tėvų nori vesti vaikus į rusų kalba mokyklą, bet nemažai ir lietuvių kalba mokosi“, – komentavo ministrė.
Ji priminė, kad užsieniečių mokymas Lietuvoje – jau ne naujiena, šalies pedagogai dabar taip pat gali gauti papildomų konsultacijų, kaip dirbti su iš kitų šalių atvykusiais moksleiviais.
„Yra metodikos, tam mes turime kiekvienoje apskrityje po vieną metodinį centrą, turime Vilniaus lietuvių namus, kurie padeda mokytojams, teikia konsultacijas, tai jei jie šiandien dar nežino, tai turi galimybę ir seminarus lankyti, ir konsultacijas gauti“, – kalbėjo ministrė.
Didžiausias iššūkis, jos teigimu, kol kas yra kalbos barjeras, tačiau skatinama ukrainiečių vaikus integruoti kuo efektyviau.
„Tačiau mes tikrai raginame ukrainiečių tėvus ir vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes mes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, ir kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks. Tai ta integracija, tai, kad jie taptų pilnateisiais visuomenės nariais, ir karjeros galimybės jiems būtų didesnės, labai svarbu mokėti valstybinę kalbą“, – sakė J.Šiugždinienė.
Sunkiau, ŠMSM vadovės teigimu, šiuo metu yra vyresnių klasių moksleiviams, kurių dar laukia ir brandos egzaminai.
„Maži vaikai puikiai integruojasi, jie tiesiog per žaidimą kalba, jiems žymiai paprasčiau. Dešimtokams, vienuoliktokams, apskritai situacija vienuoliktokų yra sudėtinga, nes jų laukia brandos egzaminai – vaikai pergyvena, kaip bus. Visi ruošiasi studijuoti, planuoja tolimesnę karjerą, tai ir mes šiuo metu turime keletą sprendimų, pasiūlysime tuos sprendimus mūsų ukrainiečių vaikams, kad jie nepraleistų metų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas, kolegijas, profesines mokyklas“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
Ji pridūrė, kad tarp svarstomų pasiūlymų yra valstybinio lietuvių kalbos egzamino ukrainiečiams atsisakymas, taip pat svarstoma leisti jiems Ukrainos brandos egzaminus laikyti nuotoliniu būdu Ukrainos ambasadoje.
Paklausta, ar ukrainiečių vaikai galėtų mokytis nuotoliniu būdu, ji pažymėjo, kad svarbiausia šiuo metu yra registruotis į ugdymo įstaigas, o kiti sprendimai galėtų būti priimti jau vėliau.
„Mums yra labai svarbu, kad vaikai registruotųsi mokyklose. Nepaisant to, kad jie mokysis nuotoliniu būdu, mums reikia žinoti, ka jie mokysis, ir įsitikinti, kad jie mokysis pagal programą. <...> Vaikas yra mūsų rūpestis, mes privalome pagal Lietuvos įstatymus po trijų mėnesių užtikrinti visų vaikų ugdymą, mes jį jau ir dabar užtikriname. Yra įvairios emocinės būklės vaikų, mes tikrai neskubiname jų mokytis, sakome, kad pirmiausiai yra psichologinė savijauta, o tada mokslas.
Susiję straipsniai
Tikrai kai kurios mokyklos moko nuotoliniu būdu, ir yra valstybinė Ukrainos platforma, visi švietimo ministrai nusprendė, kad prisidės prie jos stiprinimo“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Lietuvos mokyklose jau dirba ir ukrainiečių mokytojai, tačiau, ministrės teigimu, kai kurie pedagogai į šalį atvyko be dokumentų, tad dirbti mokyklose dar negali.
„Jeigu turi diplomą – tikrai greitai. Jei neturi dokumentų, tai mums reikia kreiptis į Ukrainos institucijas, kad patvirtintų, kad jie dirbo mokytojais. Jeigu mums pavyks pagreitinti procesą, jis galėtų užtrukti iki kelių savaičių. Jei turi diplomą – keletą dienų“, – dėstė J.Šiugždinienė.