Kai mažiesiems ukrainiečiams tenka mokytis priešo kalba: paaiškino, kodėl tai gali būti svarbu

Aleksandro Puškino gimnazijoje ugdymo procesas vyksta rusų ir lietuvių kalbomis, o sprendimas į šią mokyklą priimti maksimalų karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikų skaičių sukėlė ir tam tikrą abejonę. Ar tikrai mažieji ukrainiečiai nori mokytis priešo kalba?

E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br> lrytas.lt koliažas.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br> lrytas.lt koliažas.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
 Rusų kalbos dabar tenka mokytis ir mažiesiems ukrainiečiams.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusų kalbos dabar tenka mokytis ir mažiesiems ukrainiečiams.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Griškevičius: „Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba.“<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 6, 2022, 5:56 PM, atnaujinta Apr 6, 2022, 5:59 PM

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Kauno A.Puškino gimnaziją jau priimta beveik 400 pabėgėlių iš Ukrainos vaikų. Iš viso gimnazijoje mokosi 1500 mokinių, o keletas laisvų vietų, kurias būtų galima pasiūlyti ukrainiečiams, teliko vyresnėse – 10 ir 11 klasėse.

Kadangi ši švietimo įstaiga ugdymo procesą pradeda organizuoti nuo pat mažiausių – darželinukų, todėl čia, Kaune, priimtų ugdyti ukrainiečių vaikų amžius – nuo vienų metų iki pilnametystės. Gimnazijoje yra galimybė rinktis ugdymo procesą tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis.

Sprendimas pradžioje siūlyti Ukrainos karo pabėgėlių vaikams mokytis rusakalbių vaikų mokyklose daug kam pasirodė mažų mažiausiai keistas.

– Akivaizdu, kad vykstant karui yra daug neapykantos Ukrainą užpuolusiems okupantams, o mes Lietuvoje tarsi vėl bandome juos integruoti į rusų kultūrinę terpę. Kieno buvo sprendimas pasiūlyti tiek daug vietų ukrainiečių vaikams A.Puškino gimnazijoje? – „Laikinoji sostinė“ paklausė jau 16 metų gimnazijai vadovaujančio Eriko Griškevičiaus.

– Lietuvoje nėra Rusijos mokyklų, yra mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba. Jei kalbėtume apie mūsų gimnaziją, tai pas mus mokosi 30-ies tautybių vaikai, viena jų – rusų. Mes jau seniai savo mokyklą pozicionuojame kaip tarptautinę. Esame Lietuvos Respublikos mokykla, vadovaujamės valstybės politika ir vertybėmis, švenčiame valstybines šventes, taip pat ir religines – Kalėdas, Velykas. Jei yra poreikis, galime ir stačiatikių šventes paminėti, beje, ukrainiečiai yra stačiatikiai. Tuo ir skiriamės nuo režimų, kad nediskriminuojame žmonių pagal jų tautybę, religines ir kitas pažiūras.

Turime didžiuotis, kad Lietuvoje galioja demokratijos principai ir vis dar veikia visoje šalyje 50 mokyklų, kuriose galime pasiūlyti mokyti ukrainiečius ir kitus to norinčius jiems artimesne rusų kalba. Priimti kuo daugiau ukrainiečių vaikų buvo mūsų pačių iniciatyva. Manau, mūsų stiprybė, kad Lietuva, nebūdama geruose diplomatiniuose santykiuose su Rusija, niekuomet nesiekė, pavyzdžiui, keisti šios mokyklos pavadinimo.

Mano mama yra kilusi iš Ukrainos, papasakosiu istoriją apie savo sūnėną, gyvenantį Izraelyje. Vasaromis berniukas lankydavo giminaičius Kaune ir kartą pasikalbėjo su kebabo kepėju arabiškai. Pasirodo, Izraelyje arabų kalbos žydų vaikai mokomi nuo pirmos klasės. Jis man labai paprastai paaiškino, kodėl reikia mokytis priešo kalbos. Kad suprastum, jei jis planuos tave užpulti, ir susikalbėtum, kai norės derėtis ir tapti partneriu.

– Tačiau mažesni ukrainiečių vaikai jau nebemoka rusų kalbos ir ja nekalba.

– Pas mus tokių vaikų, kurie kalba tik tikrąja ukrainiečių kalba, vos keletas. Dauguma pabėgėlių, kurie nusprendė vesti savo vaikus į mūsų mokyklą, yra iš Charkovo, Mariupolio, ten labiau paplitusi dvikalbystė, todėl dauguma vaikų šią kalbą puikiai supranta ir moka. Tiesa, didžioji dalis kalba gerai, bet prasčiau rašo, nes greičiausiai tai buvo kalba, kurią jie labiau vartojo bendraudami, o ne mokymosi procese.

– Ar laikotės politikos, kaip mokytojai turėtų kalbėti apie šį karą?

– Gimnazijoje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, ji išdėstė savo poziciją, domėjosi situacija. Patikinau ją, kad mūsų bendruomenės pozicija yra lygiai tokia pati kaip ir mūsų valstybės. Labai nustebčiau, jei ji būtų kitokia ar būtų mokytojų, kurie kitaip mąstytų.

Joks sveiko proto žmogus negali vertinti to, kas vyksta Ukrainoje, kitaip nei kaip karo prieš suverenią valstybę. Ukraina yra mano antroji tėvynė, palaikau ryšius su savo giminaičiais.

Nesuvokiama girdėti, kad tai tik kažkokia karinė operacija.

– Akivaizdu, kad Rusijoje gyvenančių žmonių mąstymu yra manipuliuojama.

– Tai buvo daroma daug metų. Maskvoje gyvenanti mano vaikystės draugė pirmą karo dieną parašė, kad mes nebegalėsime bendrauti per „Messinger“ programėlę, tačiau radome kitą būdą bendrauti.

Ji rašė, kad verkė visą naktį, kai prasidėjo Ukrainos puolimas, ir yra pasibaisėjusi, kad tarp jos draugų yra žmonių, kurie palaiko Rusijos vykdomą politiką.

Gal ir yra žmonių, kurie eitų protestuoti prieš karą, bet už tai gresia 5 metai nelaisvės. Akivaizdu, kad valdžia nuo 2014 metų treniravosi, kaip suvaldyti šią situaciją, ir tai yra didelio plano, kuris seniausiai sugalvotas, dalis.

– Ar sutinkate, kad dėl Ukrainoje Rusijos vykdomo karo yra atsakinga ne tik valdžia, bet ir tauta, kuri nedarė nieko, kad ji pasikeistų?

– Manau, kad taip. Vokietijos valstybės žmonės taip pat turėjo jaustis kalti, kad leido Hitleriui ateiti į valdžią, leido jam daryti tai, ką jis darė. Dalis kaltės yra. Antra vertus, turime suvokti, kad, pavyzdžiui, kokioje Tiumenėje gyvenantis žmogus turi tik vienos pusės skleidžiamą informaciją.

– Atvira informacinė erdvė rusų kalba yra labiau užteršta propaganda ir įvairiais Rusijai palankiais naratyvais. Ar kalbatės apie tai su mokyklos pedagogais?

– Nieko specialiai nedarome, pasikalbame, mūsų mokykloje visi nusiteikę pilietiškai.

– Ar ukrainiečių vaikai jau spėjo priprasti prie naujos aplinkos?

– Karo pabėgėlių vaikai pas mus pradėjo mokytis faktiškai jau pirmosiomis karo dienomis, o daugiausia vaikų užplūdo prieš porą savaičių, tada buvo sudėtingiausia, nes jie bėgo nuo karo veiksmų, todėl patyrė didžiulį stresą. Pirmosios dienos Lietuvoje jiems buvo tas laikas, kai įtampa atslūgo, ir tada pasireiškė psichosomatiniai sveikatos sutrikimai. Buvo dienų, kai į mokyklą kviesdavome po 3–4 greitosios medicinos pagalbos ekipažus ukrainiečių vaikams.

– Ar jau turite ukrainiečių prašymų dirbti mokytojais?

– Taip, jau dvi mokytojas įdarbinome padėjėjomis. Jei niekas nesikeis, rugsėjo 1-ąją įdarbinsime ir daugiau ukrainiečių. Turiu nemažą pluoštą prašymų.

– Ar už ukrainiečių pabėgėlių vaikų priėmimą mokyklai bus skiriamas papildomas finansavimas?

– Iš esmės mūsų išlaidos nelabai pasikeitė, nes klasių nepadaugėjo. Šiek tiek daugiau valandų dabar skiriame lietuvių kalbos mokymui, nes ukrainiečiai vaikai mokosi atskirai. Tiesa, labai išaugo stalų, kėdžių, vadovėlių poreikis, tačiau šias papildomas išlaidas žada dengti savivaldybė. Taip pat vaikams priklauso nemokamas maitinimas. Pradžioje labai padėjo kitos mokyklos, perdavė nebenaudojamus suolus, nes visus tuos 400 vaikų juk reikėjo kur nors susodinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.