Skelbia, kokios profesijos Lietuvoje nyksta greičiau, nei prognozuota

Dvejus metus trunkanti pandemija gerokai pakoregavo darbo rinkos poreikius. Nelieka profesijų, kurios kadaise buvo paklausios, o šiuos įgūdžius turintys žmonės susiduria su iššūkiais darbo rinkoje. Tai rodo Užimtumo tarnybos ilgametė darbo rinkos analizė.

Žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Užimtumo tarnyba

Apr 7, 2022, 10:54 AM

„Kai kurios profesijos nyksta greičiau, nei buvo prognozuota. Pirmas požymis – mažėjanti kai kurių profesijų darbuotojų paklausa darbo rinkoje. Kasmet kalbame, kokių profesijų atstovai turi mažas įsidarbinimo galimybes šalyje ir apskrityse. Apie tai turėtų galvoti ne tik tą darbą dirbantys, bet ir planuojantys karjerą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Kasmet tarnyba skelbia įsidarbinimo galimybių barometrą, tačiau Lietuvoje jau yra nemažai profesijų, kurių atstovams per pastaruosius trejus metus darbo pasiūlymų apskritai nebuvo.

Tai: pynėjai iš šiaudelių, iškabų piešėjai dekoruotojai, laikraščių gatvės pardavėjai, dailininko modeliai, aktuaro asistentai, dailininkai fotografai, laukinių žvėrelių ir paukščių prižiūrėtojai, kubiliai, televizorių surinkėjai, stručių augintojai, raštinės koduotojai, piemenys, kailių apdailininkai, avalynės klijuotojai, batviršių apklijuotojai, avalynės apdailininkai, nuotraukų, skaidrių spausdintojai, fotokorespondentai.

G.Darulis akcentavo vis sparčiau besikeičiančius technologijų procesus darbo rinkoje, kurie turėtų skatinti specialistus galvoti apie persikvalifikavimą: „Intensyvus skaitmeninių technologijų vystymasis keičia ir specialistų poreikį. Anksčiau iškabas dekoruodavo piešėjai, dabar šiam darbui samdomi grafikos dizaineriai. Norintieji suspėti su besikeičiančia darbo rinka, turi keistis ir patys“.

Daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia IT sektoriuje, inžinerinėje pramonėje. Dėl šių sektorių plėtros Lietuvoje, darbo jėgos paklausa didelė. Taip pat šių sektorių kuriami produktai yra tarp didelės paklausos, tai yra IT sektoriaus kuriamais produktais naudojasi kiti (automatizacija, robotizacija valdoma IT kuriamais produktais). Naujai statomos inžinerinės pramonės įmonės LEZ, pvz., atsidaro baldų sektoriaus gamyklos, kurioms reikia inžinierių.

Kaip sakė G.Darulis, vienas didžiausių pokyčių, sąlygotų pandemijos – nuotolinis ir hibridinis darbas. Nuotolinis darbas didina galimybes pritraukti darbuotojų iš geografiškai nutolusių regionų – įmonės gali rinktis iš didesnio kandidatų rato ir tai palanki situacija darbuotojams.

Tačiau paklausos nepraranda ir tos profesijos, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Šiais metais dideles įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugos specialistai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai bei brigadininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, socialiniai darbuotojai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai.

„Visuomenės senėjimo tendencijos didina medicinos srities specialistų poreikį. Ateityje ir toliau išliks slaugytojų padėjėjų ar panašių profesijų poreikis. Jas dažniau renkasi ir vyresni darbo ieškantys asmenys, besiryžtantys dalyvauti persikvalifikavimo programose, kurios leidžia jiems grįžti į darbo rinką“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas.

2021 metais didesnė darbo pasiūla nei paklausa buvo šiose profesijų grupėse: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, elektros inžinerijos technikai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatoriai, autobusų vairuotojai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, gydytojai specialistai, virėjai, betonuotojai.

Daugumos minėtų darbuotojų poreikis atsispindi ir Trūkstamų profesijų sąraše 2022 m., kuris buvo papildytas 41 giminiška profesija.

Dar anksčiau – 2004-2015 – metais dar buvo registruojama laisvų darbo vietų kelių transporto priemonių variklių derintojams, gatvės prekiautojams išnešiojamomis prekėmis, sekretoriams stenografininkams, radijo ryšio technikams, radioelektroninės aparatūros ir prietaisų derintojams, aktuaro asistentams, dailininkams fotografams, vyresniesiems durininkams. Jau nuo 2016 metų šių profesijų atstovai neturėjo galimybių įsidarbinti, nes nebuvo pateiktas nė vienas darbo pasiūlymas.

Darbo rinkoje nebeliko paklausos ir radijo ryšio elektroninės įrangos montuotojams, stiklo liejikams, spalvotojo stiklo stikliams, kaminkrėčiams, madų demonstruotojams, molio masės ruošėjams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.