Kauno mokyklose jau įdarbinta 20 ukrainiečių mokytojų, kurie prisideda prie ukrainiečių ir lietuvių vaikų ugdymo vienuolikoje miesto bendrojo ugdymo mokyklų ir dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Daugiausia įsidarbinusių užima mokytojo padėjėjo poziciją.
Kaune veikia 61 bendrojo ugdymo mokykla ir 78 lopšeliai-darželiai.
Kalbos išmoko kursuose
Palikusi vyrą ginti Kijevo 30 metų Olena Pšenyčnova su 6 metų dukryte, 10 metų sūnumi ir 52 metų motina į Kauną iš Ukrainos sostinės atvyko prieš porą savaičių. Lietuvoje beveik dešimtmetį gyvena už lietuvio ištekėjusi jos sesuo, kuri ir įkalbėjo Oleną važiuoti į Lietuvą.
„Prieš porą metų šiek tiek pasimokiau lietuvių kalbos, lankiau prie Lietuvos pasiuntinybės Kijeve organizuotus lietuvių kalbos kursus. Dabar tos žinios labai pravertė“, – džiaugėsi Olena.
Butą Sukilėlių prospekte, kuriame apsigyveno su vaikais ir motina, moteriai pasiūlė sesers pažįstami. Kol kas už nuomą mokėti nereikia, bet Olena sakė, kad jei situacija užsitęs, ji pati norėtų mokėti nuomą ir susikurti stabilų gyvenimą sau ir vaikams.
„Nemanau, kad norėsiu ilgai naudotis žmonių gerumu, juk viskas kainuoja“, – sakė ji.
Tad pradinių klasių ir anglų kalbos mokytoja Kijeve dirbusi moteris, vos įsikūrusi Kaune, ėmė ieškotis darbo. Viskas išėjo tarsi savaime: nuvedusi pirmokę dukrą ir ketvirtoką sūnų į artimiausią mokyklą – KTU Inžinerijos licėjaus pradinę mokyklą – pasiteiravo, ar negalėtų čia ir pati gauti darbo. Netrukus sulaukė ir teigiamo atsakymo.
Įdarbino mokytojų padėjėjomis
Pasak KTU Inžinerijos licėjaus, po kurio vėliava Kaune veikia trys mokymo įstaigos – pradinė mokykla Žeimenos gatvėje, ilgosios gimnazijos S.Lozoraičio ir Vaidoto gatvėse, direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, šiuo metu licėjuje mokosi 21 mokinys iš Ukrainos bei mokytojų padėjėjomis įdarbintos 3 mokytojos, tarp kurių ir O.Pšenyčnova.
„Ši mokytoja jau puikiai rado savo vietą, dirba su lietuviais vaikais, juos moko ukrainiečių kalbos pradmenų. Kol kas mokyklą lanko tik šios mokytojos atžalos, tačiau artimiausiu metu planuojame priimti ne mažiau kaip 10 ukrainiečių pabėgėlių vaikų, tad darbo tikrai daugės“, – sakė direktorius.
O.Pšenyčnova prisipažino, kad pirmosios jos darbo dienos mokykloje gana intensyvios, tačiau nuotaika puiki.
„Džiaugiuosi, kad galiu dirbti savo mėgstamą darbą – mokyti vaikus. Kol mokykloje nėra suformuota ukrainiečių vaikų klasė, mokau lietuvius vaikus ukrainietiškai, susikalbėti su jais padeda anglų kalba bei lietuvių kalbos pradmenys. Vyksta toks integruotas kalbų mokymas“, – pasakojo mokytoja. Pasak jos, lietuviai vaikai labai nori mokytis ukrainietiškų žodžių, yra labai draugiški jos vaikams. Jos vaikai taip pat po truputį atsipalaiduoja nuo patirto streso.
D.Žvirdauskas įsitikinęs, kad toks ugdymo procesas, kokį šiuo metu Lietuvos mokyklos pajėgios užtikrinti ukrainiečių vaikams, be abejo, neatitinka jų tėvynėje turėtos kokybės ir, situacijai užsitęsus, teks ieškoti tvaresnių sprendimų.
„Adaptacijos laikotarpiu, kol vaikai dar tik pratinasi prie naujos aplinkos ir bando pritapti staiga pasikeitusioje realybėje, žinoma, visi darome viską, ką galime geriausio. Bet jei karo pabėgėliams teks likti mūsų valstybėje ilgesnį laiką, be abejo, teks galvoti apie integruotas ukrainiečių vaikų klases, kuriose dalykų mokytojai mokys ukrainietiškai. Tai reiškia, kad reikės suprastinti mokytojams taikomas kvalifikacines taisykles ir persvarstyti daugybę kitų mokytojų įdarbinimui galiojančių reikalavimų. Gal net svarstyti apie ukrainietiškų mokyklų steigimą, nors geresnis variantas būtų būtent integracija“, – sakė direktorius.
Dalis pabėgėlių liks Kaune
Privati „Herojaus“ mokykla buvo tarp pirmųjų Kauno mokyklų, kurios įdarbino mokytojų iš Ukrainos.
„Prasidėjus karui Ukrainoje ir Lietuvą pasiekus pirmiesiems pabėgėliams pagalvojome, kad galime padėti trimis dalykais: priimti šeimas, įdarbinti žmones, kuriems darbo reikės, ir priimti mokytis vaikus“, – sakė mokyklos direktorius Andrius Pelegrimas.
Pasak jo, šiuo metu mokykloje dirba daugiau kaip 10 skirtingų dalykų mokytojų iš Ukrainos, o mokosi 60 vaikų. Greta įprastų pamokų vaikai mokosi ir lietuvių kalbos. Ukrainiečių vaikams mokslas „Herojaus“ mokykloje nemokamas, o surinkti lėšas mokytojų atlyginimams bei mokymosi priemonėms padeda mokyklos bendruomenė, mokinių tėvai, verslo atstovai.
A.Pelegrimo įsitikinimu, dalis karo pabėgėlių liks Lietuvoje ir savo gyvenimą kurs čia.
„Pasibaigus karui ne visi turės kur grįžti. Jų namų nėra, jie sugriauti. Tad jei matysime, kad ukrainiečių klasių poreikis yra, šią veiklą tęsime ir toliau“, – sakė direktorius.
