Rusijos režimą garbinantys mokytojai – ŠMSM akiratyje: ruošia rekomendacijas, kaip su jais elgtis, gali ir netekti darbo

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai ir skundams apie karą Ukrainoje neigiančius bei neapykantą skatinančius pedagogus, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas sako, kad ministerija jau netrukus su mokyklomis pasidalins rekomendacijomis, kaip užkirsti kelią dezinformacijai. Jo teigimu, už savo elgesį pedagogai ne tik gali būti atleisti iš darbo, bet ir sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

 Mokykla<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Mokykla<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Rusakalbių mokykla.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Rusakalbių mokykla.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Vilniaus  M.Mažvydo progimnazija<br> Stop kadras
Vilniaus  M.Mažvydo progimnazija<br> Stop kadras
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 13, 2022, 6:44 PM, atnaujinta Apr 14, 2022, 7:35 AM

Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos rusų kalbos mokytoja neslėpė palaikymo Rusijos režimui – jai neįtiko kitos mokytojos nuotrauka, papuošta Ukrainos vėliava, tad savo nepasitenkinimą pedagogė išreiškė ir necenzūriniais žodžiais. Tiesa, vėliau ji visgi nusprendė išeiti iš darbo.

Tačiau tai – ne vienintelė institucijų akiratyje atsidūrusi pedagogė. Vilniaus miesto savivaldybė tvirtino iki šiol žinanti apie du atvejus, kai mokytojai atvirai demonstravo palaikymą Rusijos režimui ir skleidė dezinformaciją.

„Abiem atvejais apie tai pranešė mokyklos personalas, tėvai ir kiti pilietiški asmenys, kadangi minėtų mokytojų paramos Kremliui apraiškos persikėlė į socialinius tinklus. Pranešusiems asmenims yra nepriimtina, kad iš mokytojų sklido parama Rusijai vykstančio karo prieš Ukrainą kontekste.

Mes patikrinome pranešimuose pateiktą informaciją, dabar konsultuojamės su teisininkais, kaip užkirsti kelią tokiam elgesiui ateityje“, – aiškino savivaldybės atstovai.

Skundai jau pasiekė ir ministeriją

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas portalui lrytas.lt pažymėjo, kad su panašiais incidentais jam susidurti dar neteko, tačiau situacija jau žinoma.

„Tai pavieniai atvejai, pats girdėjau apie juos tik iš žiniasklaidos. Papildomai apie tai nekomunikuojame – tikrai dauguma mokytojų yra pakankamai sąmoningi ir pilietiški“, – vertino jis.

Visgi, jei tokių incidentų mokyklose daugės, A.Navickas teigė svarstysiantis dėl papildomų konsultacijų švietimo darbuotojams teikimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas portalui lrytas.lt savo ruožtu teigė, kad praėjusią savaitę ir pats sulaukė trijų pranešimų apie atvirai V.Putiną bei jo režimą palaikančius pedagogus. Visi jie susiję su tomis pačiomis Vilniuje dirbančiomis mokytojomis.

„Pirmadienį dvi mokytojos parašė pareiškimus išeiti iš darbo. Taip jos išvengė didesnių nemalonumų, netgi laisvės atėmimo.

Svarbiausia, kad mokykloje neliko mokytojos, kuri socialiniuose tinkluose lietuvius vadino fašistais, kuriuos reikia šaudyti, ir kitos mokytojos, kuri atvirai demonstravo palankumą Rusijai, o per pamoką, anot mokinių, kalbėjo, kad „Putinas turi priežasčių pulti Ukrainą“, – aiškino D.Lukas.

Pasak jo, dėl dar vieno incidento šiuo metu vyksta tyrimas.

Rengia specialias rekomendacijas mokykloms

Paklaustas, kaip pačios mokyklos turėtų reaguoti, išgirdusios apie tokį savo darbuotojų elgesį, D.Lukas pabrėžė, jog visi švietimo darbuotojai privalo laikytis Švietimo įstatymo – šis įpareigoja mokytoją ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų.

Šiuo atveju už įstatymams prieštaraujantį elgesį gresia net baudžiamoji atsakomybė.

„Kai mokytojas viešai, socialiniuose tinkluose, per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu.

Jame pažymima, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą jis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nors Baudžiamojo kodekso straipsnyje neužsimenama apie karą Ukrainoje, balandžio 12 dieną Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą“, – portalui lrytas.lt dėstė ministrės patarėjas.

Pastebėjus neapykantos ar dezinformacijos apraiškų apie tai pranešti gali ir patys mokiniai. Visgi, pasak D.Luko, visų pirma apie tai reikėtų pasisakyti tėvams, kurie turėtų kreiptis į mokytoją ar mokyklos vadovą.

„Jei mokykla nesiima priemonių, derėtų pranešti savivaldybės administracijai, nes savivaldybės yra mokyklų steigėjos. Jei ir tai nepadeda, apie daromą nusikaltimą galima pranešti policijai. Žinoma, galima pranešti ir ministerijai“, – pažymėjo jis.

Šiuo metu ŠMSM rengia mokykloms specialias rekomendacijas, kaip elgtis, susidūrus su karą Ukrainoje neigiančiu ar kitaip neapykantą skatinančiu mokytoju. Svarbiausias iš jų D.Lukas pateikė ir portalui lrytas.lt.

Pasak ministrės J.Šiugždinienės atstovo, mokyklos administracija turėtų aiškiai informuoti visus įstaigos darbuotojus, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu.

„Todėl tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje, darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Mokyklos vadovas, gavęs informaciją apie mokytojo pamokose, mokykloje ar viešai skleidžiamą dezinformaciją, karo ir genocido pateisinimą, turi iš karto reaguoti“, – pabrėžė ŠMSM atstovas.

Pasak D.Luko, įstaigos vadovas turėtų inicijuoti pokalbį su mokytoju bei etiškai ir dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei pedagogas nesutinka, reikėtų raštu jo paprašyti, jog šis pasiaiškintų dėl savo elgesio.

„Darbo kodekse pasakyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos priimtuose vietiniuose dokumentuose.

Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.

Apie čia paminėtus teisės aktus ir informuosime mokyklas, priminsime apie juos“, – tvirtino ministrės patarėjas.

Jis svarstė, jog natūraliai didesnę dezinformacijos dozę gali gauti vaikai iš rusakalbių šeimų, kurie savo informacinį lauką formuoja klausydami ir žiūrėdami rusišką televiziją, tačiau dezinformacija esą nėra tik savivaldybių su didelėmis tautinių mažumų bendruomenėmis problema.

„Kalbėjau su mokytoja iš labai lietuviško miesto. Ji susidūrė su situacija, kai viena mokinė buvo akivaizdžiai paveikta Rusijos propagandos skleidžiamo melo apie karą Ukrainoje. Tėvai – lietuviai. Tikiuosi, kad artimiausiu metu jų laukia pokalbis su mokyklos vadovais.

Šioje klasėje mokosi ir ukrainiečiai, tad jokiais būdais negalima delsti. Karo baisumus patyrę ukrainiečių vaikai neturėtų klausytis, kaip kažkas pateisina ar šlovina Rusijos sukeltą karą“, – pabrėžė D.Lukas.

Ministrė J.Šiugždinienė trečiadienį pranešė, jog Lietuvos mokyklose ir darželiuose mokosi jau 8591 iš Ukrainos atvykęs vaikas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.