Ukrainos mokykla internete oficialiai startavo prieš kelias savaites, nuotoliniu būdu joje mokosi jau apie tūkstantį ukrainiečių moksleivių. Vienas jos įkūrėjų – aktorius, švietimo startuolio „Digiklasė“ bendaįkurėjas Mantas Stonkus – pasakojo, kad nuotolinė mokykla skirta visiems ukrainiečiams, kurie nori tęsti mokslus karo metu.
„Prasidėjus karui mes visi stengiamės padėti, kiekvienas tikriausiai savo aplinkoje, šeimoje, gal ir patys esame priėmę ne vieną žmogų, pabėgusį nuo karo. Lygiai taip pat ir mes pasidalijome patirtimi, kasdienybe, ir išėjo kalba apie tai, kad yra žmonių, kurie gyvena mūsų namuose šiuo metu, ir tarp tų žmonių yra moksleivių, vaikų, kurie yra pabėgę nuo karo ir neturi jokios galimybės tęsti savo mokslų. <...>
Mes sukūrėme šią mokyklą su savo partneriais ne tik pabėgėliams, kurie yra Lietuvoje, bet joje gali mokytis visi ukrainietiškai kalbantys vaikai, kurie šiuo metu yra Lietuvoje, Moldovoje, Rumunijoje ar Lenkijoje.
Norime skleisti šią žinią kuo toliau ir plačiau, pakviesti prisijungti socialiai atsakingus verslus, žmones prie mūsų mokyklos“, – teigė M.Stonkus.
Jis pridūrė, kad tam, kad mokykla funkcionuotų, mėnesiui jos išlaikymas kainuoja apie 15 tūkst. eurų.
Ukrainiečius šiuo metu pagal Ukrainos švietimo programą moko 24 mokytojai, joje mokosi moksleiviai nuo 1 iki 11 klasės. Pamokos joje vyksta nuo 15 valandos.
Platformų „Digiklasė“ ir „Memby“ vadovas Eimantas Bekėža pažymėjo, kad ši internete veikianti mokykla iš viso galėtų mokyti apie 80 tūkst. moksleivių.
„Jeigu zoom'as ar kitos platformos grupiniams užsiėmimams daugiausiai teikia vieną kryptį, jog yra mokytojas, kuris tiesiog pasakoja turinį, mūsų atveju esminis momentas yra įtraukumas, pati pamokos aplinka yra sukurta būtent su įtraukumo mechanizmais, kad mokytojas galėtų įtraukti didelius kiekius moksleivių.
Tokiu principu mes galime užtikrinti kokybiškas pamokas didelėms grupėms. Vidutiniškai vienoje grupėje gali būti apie 50-100 moksleivių, bet matome, kad pats mūsų platformos mastas ir jos ribos siekia apie 80 tūkstančių moksleivių“, – teigė jis.
„EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė atkreipė dėmesį, jog vien į sostinę šiuo metu atvyko apie 4 tūkstančius mokyklinio amžiaus vaikų. Jos teigimu, nors visos mokymo ugdymo stengiasi ukrainiečius priimti ir jiems padėti, tai niekada negali pakeisti savos kultūros ir švietimo sistemos.
„Dėl to manau, kad kiekviena iniciatyva, kuri gali prisidėti prie to, kad vaikams būtų bent šiek tiek lengviau šitomis sąlygomis, yra labai vertinga ir prasminga. Pandemija tam tikra prasme turbūt suteikė galimybes įsivaizduoti, kad tai yra įmanoma, nes iki tol turbūt sunkiai būtume vertinę nuotolinį mokymąsi kaip tą, kuris gali pakeisti ar bent jau papildyti.
Šiandien tai nebekelia jokių klausimų, o technologijos netgi leidžia ne tik mokytis iš Lietuvos, bet mokytis tarp šalių, sujungti šalis ir tokiu būdu mokytis iš Ukrainos net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė U.Kaunaitė.
Ukrainos Vinicos gimnazijos įkūrėjas Andrijus Piževskis dėkojo Lietuvai, kad karo sąlygomis ji priėmė ukrainiečių vaikus ir leido jiems pabaigti šiuos mokslo metus.
„Noriu padėkoti partneriams iš Lietuvos, kad jie padeda ir remia Ukrainą ir jos vaikus. Kaip žinote, tūkstančiai mokyklų Ukrainoje jau yra sunaikintos, tai yra galimybė pabaigti šiuos mokslo metus. Ši platforma padės mums dirbti su vaikais ir kitąmet“, – sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota 47,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 19,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
